15min studijoje viešėjęs socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas vertino, kad valstybinio banko idėja galėtų būti įgyvendinta.
Anot G.Palucko, prieš 10 metų bankų Lietuvoje buvo daugiau ir tokioje konkurencinėje kovoje tokia idėja skambėjo populistiškai, o šiandien situacija pakitusi, ir teisingai įgyvendinta idėja galėtų sukurti finansavimo alternatyvas ir instrumentus regionuose, smulkiam ir vidutiniam verslui, žaliosios ekonomikos, energetinio efektyvumo iniciatyvoms. Tačiau jis abejotų valstybinio banko galimybėmis konkuruoti teikiant mokėjimų ar kitokias paslaugas, kurios yra konkurencingos.
„Prezidento pasiūlymas, matyt, nėra visiškai naujas politinių darbotvarkių fone, nes kone per kiekvienus rinkimus nuskamba idėja steigti valstybinį banką, tik labai svarbu kontekstas ir konkurencinės sąlygos rinkoje, kada ši idėja yra dėstoma“, – sako G.Paluckas.
Pasak jo, Europoje veikia daug institucijų, kurios finansuoja infrastruktūrą ar projektus regionuose.
„Finansinių instrumentų Lietuvoje ir dabar yra, kurie yra išbarstyti, pvz., „Jessica“ programa, per kurią skolinamos bankų lėšos. Tuos dalykus sutelkus į vieną, matyt, turėtume didesnį efektą ir mažesnius administracinius kaštus“, – kalbėjo G.Paluckas.
Pasak jo, istorijoje gelbėti reikėjo ne tik valstybinius bankus – privačius bankus po krizės valstybės taip pat gelbėjo mokesčių mokėtojų lėšomis.
„Šiuo metu tikrai labai sveikai atrodo bankai, nes jie pasiekė tokį koncentracijos lygį, kuris, šnekantis su jais pačiais, jiems patiems jau kelia tam tikrų iššūkių ir grėsmių. Gilesnės koncentracijos portfelių dydžiuose jie patys nebenori“, – kalbėjo G.Paluckas.
Pasak jo, didžiausi nuogąstavimai yra tik vienoje srityje – „administravime arba gebėjime realizuoti geras ir gražias idėjas“. Jis įsitikinęs, kad pagerėjusi bankų priežiūra ir teisinis reglamentavimas leistų efektyviai tvarkytis ir valstybei.
„Mes negalime absoliutinti, ir sakyti, kad valstybiniai bankai yra absoliutus blogis, o privatūs – absoliutus gėris. Reguliavimas visiems būtų vienodas. Labai gerai, kad prezidentas kelia šią idėją, nes galų gale ji tikrai vienokiu ar kitokiu būdu ras kelią ir į politinių partijų programas“, – kalbėjo G.Paluckas.
LLRI ekspertė: Slovėnija po valstybinių bankų griūties atsigauna tik dabar
Priešingos nuomonės diskusijoje laikėsi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. Ji vertina, kad prezidento išsakyta idėja yra skirta diskusijai kelti, ir diskusijos labai sveikos, mat paprastai Seime parlamentarų iniciatyvos „staigiai pasiūlomos ir atsiduria norminiuose aktuose“.
„Reikėtų pasižiūrėti į Europos ir mūsų Vidurio ir Rytų Europos panašią ekonominę istoriją turinčių šalių patirtis. Ir tik išsianalizavus tą aplinką, būtų galima daryti išvadas apie Lietuvos perspektyvą“, – kalbėjo ekspertė.
Ji akcentavo, kad po 2007 m. Europoje nebuvo valstybių, kurios kurtų valstybinius komercinius bankus.
„Labiau buvo kuriami vadinamieji plėtros bankai, turintys labai aiškų tikslą ir aiškią paskirtį, siejantys savo funkcijas su ES parama ir ilgalaikiais infrastruktūros planais“, – sako I.Genytė–Pikčienė.
Pasak jos, valstybiniai bankai valstybėms gali virsti dideliu galvos skausmu.
„Kaip sekasi tvarkyti su valstybinių bankų palikimu, paveldėtų iš sovietinės epochos, Slovėnija yra labai puikus pavyzdys, kuri visais rakursais vertinant buvo keliais žingsniais priekyje Lietuvos: pirma įsivedė eurą ir apskritai ekonominė struktūra gerėjo sparčiau. Bet 2013 m. pamatėme, kad vieno namų darbo ši šalis neatliko ir pavėlavo su valstybinių bankų privatizavimu“, – sako LLRI ekspertė.
Ji dėsto, kad 2013 m. įvyko valstybinių bankų krizė Slovėnijoje, po kurios valstybė prarado investicinį kredito reitingą, pabrango jos skolinimosi kaina.
„Vien dėl to, kad turėjo netvarius valstybinius bankus su 20 proc. viršijančių nemokių, vadinamųjų blogų paskolų kupra. Ir tą pasekmę Slovėnija jaučia iki šiol, nes sekė labai sudėtingas privatizavimo etapas, į tuos bankus buvo sukišta 3 mlrd. eurų pačios Vyriausybės pinigų“, – sako I.Genytė–Pikčienė.
Anot jos, nukentėjo ir obligacijų turėtojai, akcininkai – jiems teko sutelkti pinigus išgelbėti bankus nuo bankroto.
Ekspertė abejojo Lietuvos galimybėmis ir kaip pavyzdį minėjo valstybės valdomas įmones.
„Valstybinės įmonės generuoja labai žemą grąžą, yra valdomos labai neefektyviai ir yra priklausomos nuo politinių ciklų“, – kalbėjo I.Genytė–Pikčienė.
