Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pagrindinės naujojo Darbo kodekso nuostatos

Seimas antradienį priėmė nuo liepos įsigaliosiančio Darbo kodekso pataisas. BNS pristato svarbiausias naujoves ir naujojo kodekso nuostatas.
Flashmobas už naują Darbo kodeksą
Darbo kodeksas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Taip pat skaitykite: Seimas galutinai pritarė Darbo kodeksui, kuris įsigalios nuo liepos

1. Daugiau darbo sutarčių variantų

Naujajame Darbo kodekse numatytos aštuonių rūšių darbo sutartys – neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.

Abejojant dėl sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai.

Dabar galiojančiame kodekse yra išskiriamos neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės ir sezoninės, antraeilių pareigų, nuotolinio darbo sutartys.

  • Terminuotos darbo sutartys

Terminuotas darbo sutartis galima sudaryti tam tikram laikui. Maksimali jos trukmė – dveji metai tai pačiai funkcijai, ir penkeri metai – skirtingoms funkcijoms.

Tokias sutartis bus galima sudaryti ir nuolatiniam darbui, tačiau jų negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų sutarčių.

  • Sezoninio darbo sutartys

Sezoninio darbo sutartis bus sudaroma sezoniniams darbams – ne ilgiau kaip aštuoniems mėnesiams

  • Laikinojo darbo sutartys

Pagal tokias sutartis darbuotojas tam tikrą laiką dirbs laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir būdamas jam pavaldus. Tokia sutartis galės būti terminuota ir neterminuota.

  • Pameistrystės ir projektinio darbo sutartys

Pameistrystės darbo sutartimi žmogus darbo vietoje galės įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų. Pagal projektinio darbo sutartį žmogus dirbs konkrečiam projektui, savo nustatytu režimu darbovietėje arba už jos ribų.

  • Darbo vietos dalijimosi ir darbo keliems darbdaviams sutartys

Darbo vietos dalijimosi sutartimi du darbuotojai galės susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami maksimaliosios darbo laiko normos vienam žmogui. Darbo keliems darbdaviams sutartyje gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbuotojo funkcijai atlikti.

  • Nekonkuravimo susitarimai

Tokias sutartis bus galima sudaryti dar galiojant darbo sutarčiai, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Darbuotojas galės vienašališkai nutraukti sutartį, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluos sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.

2. Galimybė dirbti daugiau viršvalandžių

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus didėja nuo 120 iki 180 valandų, be to, kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės jų trukmės.

Per vieną savaitę nebus galima dirbti ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu sutiktų dirbti iki 12 valandų (dabar viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų, o per savaitę – 8 valandų).

Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

Už viršvalandinį darbą bus mokama ne mažiau kaip 1,5, poilsio dieną ar darbą naktį – 2, o švenčių dieną – 2,5 darbo užmokesčio.

Darbuotojo prašymu viršvalandžių laikas galės būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

3. Paprastesnė ir pigesnė darbuotojo atleidimo tvarka

Darbdaviui numatyta daugiau galimybių atleisti darbuotojus, įskaitant ir greitą atleidimą per tris darbo dienas, mažėja išeitinių išmokų dydis, dalį jų perkeliant Ilgalaikių darbo išmokų fondui.

Darbo sutartis galės būti nutraukta šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja ir iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai galės būti nutraukta tik šalių susitarimu, nėščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis.

Su vaikus iki trejų metų auginančiais darbuotojais sutartis negalės būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Su nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose esančiais darbuotojais sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

  • Trumpesni atleidimo terminai

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva (be darbuotojo kaltės), įspėjimo terminas mažėja nuo 2 iki 1 mėnesio, o jeigu žmogus dirba trumpiau negu 1 metus – iki dviejų savaičių.

Įspėjimo terminai bus dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami – auginantiems vaikus iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18-kos metų, taip pat neįgaliesiems ir darbuotojams, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip dveji metai.

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavys turės būti įspėtas prieš 20 kalendorinių dienų (dabar – prieš 14).

Esant svarbioms priežastims, pavyzdžiui, prastovų, laiku nemokamo darbo užmokesčio, ligos ar neįgalumo, darbdavio įspėjimo terminas bus 5 darbo dienos (dabar – 3).

  • Mažesnės išeitinės išmokos

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, jam turės būti išmokėta dviejų, o dirbant trumpiau negu vienerius metus – pusės vidutinės algos išmoka.

Atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, išmoka sieks du, o dirbant trumpiau nei metus – pusę vidutinio darbo užmokesčio.

Daugiau kaip penkerius metus toje pačioje darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris per tris mėnesius nesusiras darbo, papildomą išmoką mokės Ilgalaikių darbo išmokų fondas.

Nuo 5 iki 10 metų išdirbusiam darbuotojui bus išmokama vieno, nuo 10 iki 20 metų – dviejų, daugiau kaip 20 metų – trijų vidutinių darbo užmokesčių išmoka.

  • Greitas darbuotojo atleidimas

Įteisinta galimybė žmogų atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš tris darbo dienas. Tokiems darbuotojams turės būti išmokama pusės metų darbo užmokesčio kompensacija.

  • Apribotas darbdavio mokamų netesybų dydis

Darbdaviai, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, privalės mokėti netesybas – iki 6 mėnesių vidutinės algos.

4. Nauja atostogų skaičiavimo tvarka

Atostogos bus skaičiuojamas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, tačiau išlieka papildomos atostogos už ilgalaikį darbą toje pačioje darbovietėje, laisvadieniai vaikus auginantiems darbuotojams.

  • Standartinės 20 darbo dienų atostogos

Darbuotojams bus suteikiama 20 ar 24 darbo dienų kasmetinės atostogos, priklausomai nuo to, ar dirbama 5, ar 6 darbo dienas per savaitę. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

  • Ilgesnės atostogos nepilnamečiams, vienišiems tėvams, neįgaliesiems

Darbuotojams iki 18-kos metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14-kos metų arba neįgalų vaiką iki 18-kos metų, ir neįgaliesiems bus suteikiamos 25 ar 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (priklausomai nuo darbo dienų per savaitę skaičiaus).

  • Papildomos poilsio dienos auginantiems vaikus

Auginantiems neįgalų vaiką iki 18-kos metų arba du vaikus iki 12-kos metų, bus suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12-kos metų, – dvi dienos.

  • Papildomos atostogos už ilgalaikį darbą

Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje ir už ypatingą darbų pobūdį bus suteikiamos papildomos atostogos, jų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką ir toliau nustatys Vyriausybė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatoma 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo turintiems darbuotojams skirti tris darbo dienas (dabar trys kalendorinės dienos), kas penkerius vėlesnius metus – po vieną darbo dieną (dabar viena kalendorinė diena) papildomų atostogų.

Ilgesnės trukmės atostogos taip pat galės būti nustatytos darbo ir kolektyvinėse sutartyse.

5. Stiprinamas Darbo tarybų vaidmuo

Nuo liepos darbo tarybos, kuriuos šiuo metu yra formuojamos savanoriškumo principu arba susitarus darbdaviams ir darbuotojų atstovams, darbdavio iniciatyva privalės būti sudaryta įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų.

Jei darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba bus nesudaroma, o jos įgaliojimus ir priskirtas funkcijas įgis profesinė sąjunga.

Darbo taryba atstovaus visiems darbuotojams informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą, teiks darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, inicijuoti kolektyvinius darbo ginčus.

Darbo taryba bus sudaroma trejų metų kadencijai, atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių, ją sudaro ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika narių. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai – turintys bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu.

6. Išplečiama Trišalė taryba

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad Trišalė taryba bus sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 21 nario – po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų.

Trišalės tarybos atstovas negalės eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.

Trišalės tarybos pirmininkas skiriamas šešiems mėnesiams iš Trišalės tarybos narių šalių susitarimu rotacijos principu.

Šiuo metu tikslus Trišalės tarybos narių skaičius bei jiems taikomi kriterijai nėra numatyti, narių kadencijų trukmė neribojama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais