UAB „OREM“ Investicijų valdymo departamento projektų vadovas Romualdas Trumpa teigė, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos paveiks ne tiek nekilnojamojo turto rinką, kiek gali turėti įtakos kitoms verslo šakoms.
Vyriausybės Seimui kartu su ateinančiųjų metų biudžeto projektu teikiamose pataisose siūloma atsisakyti pajamų mokesčių lengvatos naujai išduodamų būsto paskolų palūkanoms bei keisti parduodamo turto pardavimo apmokestinimo tvarką.
Kam darys įtaką pajamų mokesčio panaikinimas
„Pajamų mokesčio lengvatos panaikinimas kažin ar įtakos žmonių apsisprendimą pirkti būstą“ – įsitikinęs R.Trumpa.
R. Trumpos teigimu, kasmet grąžinama mokesčio permoka, palyginus su pradinėmis išlaidomis būsto įsigijimui ir įrengimui, nėra didelė. Bankai įvertina kliento galimybes būsto kredito įsigijimui, neatsižvelgdami į mokesčių lengvatą.
„Būsto įsigijimas – ne investicinis gyvybės draudimas: vienas iš pagrindinių argumentų siūlant draudimą yra būtent mokesčių lengvata,“ – teigia ekspertas.
Nors pajamų mokesčio lengvata sumažėjo, mokesčio tarifui sumažėjus nuo 33 proc. iki 24 proc., tačiau ji yra pakankamai ženkli. Pavyzdžiui, žmogus, pasiėmęs 200 tūkst.Lt paskolą su 7 proc. palūkanomis, praėjus pirmiesiems paskolos grąžinimo metams, gali atgauti 3340 Lt.
Tačiau dauguma gyventojų, pavasarį gavę kelis šimtus ar kelis tūkstančius mokesčio permokos, anksčiau tuos pinigus išleisdavo kelionėms ar stambesnių pirkinių įsigijimui. Priėmus šias įstatymo pataisas, labiau nukentės ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų pardavėjai.
Lengvatos panaikinimo laikas kelia nuostabą
Nusistebėjimą kelia būsto įsigijimo lengvatos panaikinimo laikas - sparčiai augant ekonomikai, buvo įvedamos lengvatos būsto įsigijimui, o ekonomikai susidūrus su sunkumais, būsto lengvatos naikinamos.
Įvedus lengvatą, palūkanos eurais siekė 4-5 proc., dabar - 6-8 proc. Be to, ilgėjant paskolų terminui (ypač anuiteto metodu), palūkanų suma dar labiau padidėja.
„Jei gyvenau parduodamame bute, tai 2009 metais reikės mokėti mokesčius už parduotą būstą, kurį įsigijau po 2007- ųjų gruodžio 31- osios (anksčiau būtų buvę po 2006-ųjų gruodžio 31- osios). Kadangi 2007 m. pabaigoje buvo pats kainų "pikas", tai mokesčius mokėsim tik tada, jei iki 2009 m. pabaigos kainos pasieks 2007 m. lygį. Kaip kis rinka 2009 metais, sunku pasakyti, bet kad nereikės mokėti už kainų prieaugį 2007-aisiais, yra teigiamas dalykas“, – konstatuoja ekspertas.
Tiems, kurie deklaravę gyvenamąją vietą įsigytame būste, įstatymo pataisos bus naudingos, tačiau tiems, kurie to nepadarė – nebus naudingos. Taigi norintys 2009 –ais metais parduoti vasarnamius, sodybas, antruosius namus prie jūros turi įvertinti ir atsirandančius mokesčius. Tiems, kas nori parduoti 2005 m. įsigytą antrąjį būstą, geriau tą padaryti iki 2008 m. pabaigos.
R. Trumpa įsitikinęs, kad jei dėl lengvatos bus parduota kiek daugiau būstų, kuriuose žmonės deklaruoja savo gyvenamąją vietą, bus surinkta daugiau mokesčių. Tačiau žmogus savo gyvenamąjį būstą keičia gana retai. Vargu ar bus surenkama daugiau mokesčių dėl to, kad bus apmokestinamas turtas, kuriame nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta – turbūt bus bandoma apeiti įstatymą, deklaruojant šeimos narių gyvenamąją vietą.
Gerokai pavėluota
„Vyriausybės siūlymas naikinti pajamų mokesčio lengvatą yra pavėluotas“, – teigė ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) direktorė Ina Gocentienė.
Finansų ministerija šį klausimą ne vieną kartą aptarė su ekspertais ir įvairių institucijų atstovais. Prieita išvados, kad nors lengvata būsto paskolų palūkanoms buvo numatyta kaip būsto įsigijimą lengvinanti socialinė priemonė, ji prisidėjo prie spartesnio nekilnojamojo turto kainų augimo. Be to, kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo atvejais, minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos neapmokestinamos, siūloma pailginti nuo 3 iki 5 metų, kartu, supaprastinant sąlygas gyventojams, keičiantiems ar tiesiog perleidžiantiems gyvenamąjį būstą.
LNTAA įsitikinusi, kad ši pataisa siūloma ne laiku ir yra gerokai pavėluota, be to, šiuo metu, kai šalies ekonomikai prognozuojami ne patys geriausi laikai, net ir nesąžininga.
„Finansų ministerija paskaičiavo, kiek biudžetas gautų pajamų, jei būtų panaikinta minėta lengvata ir pailgintas neapmokestinamas būsto pardavimo terminas. Tačiau nėra protinga aklai skaičiuoti būsimas įplaukas į šalies iždą, nes šiuo metu vis mažiau gyventojų įsigyja būstus. Tai stabdo sugriežtėjusi bankų politika: prašoma didesnio pradinio įnašo, padidėjo palūkanos. Šias pataisas reikėjo daryti tada, kai nekilnojamojo turto rinkoje buvo jaučiamas pakilimas“, – įsitikinusi I. Gocentienė.
LNTAA direktorės teigimu, dėl šių pataisų labiausiai nukentėtų jaunos šeimos – ta visuomenės dalis, kurią Vyriausybė labiausiai turėtų skatinti dirbti, užsidirbti ir gyventi Lietuvoje. „Jauna šeima, tik įsigijusi būstą, iš dviejų asmenų šeimos per trejus metus gali tapti keturių asmenų šeima. O jei ši šeima negali be nuostolių pasikeisti gyvenamąjį būstą į erdvesnį, ar ji už tai padėkos Vyriausybei?“, – retorinį klausimą užduoda I. Gocentienė.
