Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nenori plėsti pakuočių užstato sistemos – vyno ir stipriųjų gėrimų butelių vieta konteineryje

Seimo narė Virginija Vingrienė užregistravo įstatymo pakeitimą, kuriame siūloma praplėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekius ir rūšis, taip į sistemą būtų įtraukti vyno ar stipriųjų gėrimų buteliai. Tačiau atliekų tvarkytojai šiaušiasi prieš tokius siūlymus – esą nukentės stiklo atliekų konteineriai.
Taromatas
Taromatas / VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ nuotr.

V.Vingrienė pasiūlė įtraukti papildomą reikalavimą produkcijos gamintojams ir importuotojams pritaikyti jų gaminių tarą prie dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos sąlygų. Seimo narė siūlo, kad stikliniai stipraus alkoholio ar vyno buteliai būtų įtraukti į užstato sistemą.

Ji skaičiuoja, kad taip atsirastų apie 250–300 mln. vienetų sistemoje papildomai dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų išspręstas apie 50–60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas.

„Šiuo metu jau esamos užstato už vienkartines pakuotes sistemos išplėtimas didelės įtakos administratorių plėtojamai surinkimo infrastruktūrai neturės. Neprireiktų ir papildomų kaštų ar investicijų“, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narė.

Anot jos, laukiamas ryškus teigiamas efektas aplinkosaugai, pagerės stiklo taros atliekų surinkimo ir sutvarkymo rezultatai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Virginija Vingrienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Virginija Vingrienė

„Kartu tai padės užtikrinti skaidresnę ir aiškesnę alkoholinių gėrimų rinkos politiką ir informacijos kontrolę“, – vertino Seimo narė.

Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje V.Vingrienė patikino, kad dabar užstato sistemoje dalyvaujančios plastikinės pakuotės, skardinės ir stiklo pakuotės pasiekia 70 proc. efektyvumą – surenkamos dvi iš trijų pakuočių.

„Prognozuojama, kad bus netgi didesnis surenkamumas“, – sakė Seimo narė.

Seimo nariai iš principo pritarė pristatytiems argumentams, tačiau atliekų tvarkymo atstovai išsakė priešingas nuomones. Galiausiai Biudžeto ir finansų komitetas savo nuomonės nepateikė – dėl įstatymo pakeitimo paliko apsispręsti pagrindiniam Seimo komitetui.

Nenori pokyčių

Tačiau atliekų tvarkytojai kratosi naujos prievolės. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius akcentavo, kad reikia žiūrėti į visumą – žmonės stiklo nebeneš į šalia namų esančius konteinerius, į kuriuos „investuoti milijonai eurų“.

„Gyventojams išdalinti šimtai tūkstančių konteinerių, skirtų tam tikslui. Perkėlus stiklinius butelius į depozito sistemą siunčiama žinutė, kad jų nebenaudokite, o neškite į taromatą. Jiems dabar konteineriai patogu, žmonės rūšiuoja atliekas ir konteineriais patogu naudotis. Tokia pati praktika yra ir kitose ES šalyse – atliekos rūšiuojamos vietoje, o ne depozito sistemoje“, – teigė K.Pocius.

Kaip veikia taromatai
Kaip veikia taromatai

Anot jo, reikėtų atlikti tokio sprendimo ekonominę analizę, kadangi naujos investicijos guls ant sistemoje jau esančių narių.

„Pieninkai, duonininkai turės mokėti už infrastruktūrą, kuri įrengta iki šiol. Reikėtų atsižvelgti į visus galimus variantus, kuris geriausias“, – teigė K.Pocius.

Anksčiau užstato sistemos dalyviai pasipriešino ir kitam Seimo nario Sergejaus Jovaišos siūlymui tikrinti nepriimtą tarą rankiniu būdu.

Sistemą reikia tobulinti

Seimo narė Rita Tamašunienė vis tik vertino, kad siūlymas yra vertas dėmesio, tačiau dabartinė depozito sistema turi trūkumų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

„Dabartinė depozito sistema veikia negerai ir suskaido gyventojus į kaimo ir miestelių. Kaimuose tara surenkama rankomis, sandėliuojama, vasarą tai antisanitarinis dalykas. Dabar jei dar pridėsime stiklo tarą, situacija tik blogės. O administravimo mokestis už paslaugą – aprūpina maišais, pirštinėmis. Daug mažiau parduotuvės savininkas ar pardavėja gauna už atliekamą darbą nei depozito įrenginys, veikiantis miesteliuose“, – aiškino R.Tamašunienė.

Anot jos, sistema turėtų būti peržiūrėta – reikėtų bent jau kiekviename miestelyje įrengti po taromatą.

„Parduotuvių savininkai kalba apie problemas, kad jei neturi sandėlio, tarą atvyksta surinkti per retai. Tai kaip čia veiks, ar dažniau atvažiuos ir į kaimiškas vietoves paimti?“ – klausė R.Tamašunienė.

Įstatymo autorė V.Vingrienė sutiko, kad sistemą reikia tobulinti, tačiau tą būtų galima padaryti jau įtraukus ir stiklinius butelius.

„Tai diskutuotinas klausimas, kai priimsime šitą pataisą, manau, galima patobulinti. Dabar pačios įrangos keisti nereikėtų, manau, būtų nedidelė problema patobulinti. Be abejo, abi sistemos, konteinerių ir užstato, gali egzistuoti paraleliai ir papildyti viena kitą“, – sakė V.Vingrienė.

Plastikinė tara.
Plastikinė tara.

Ji atliekų tvarkytojų argumentus atrėmė tuo, kad konteinerinė sistema nėra tokia efektyvi kaip užstato. Seimo nariai pritarė, kad miškuose nebematyti besimėtančių skardinių ar plastikinių butelių.

V.Vingrienė pažymėjo, kad per depozito sistemą būtų pagerinta alkoholio kontrolė – būtų didesnis atsekamumas, galėtų augti akcizų surinkimas ir biudžetas pajustų naudą.

Vyriausybė taip pat pateikė išvadą, kad iš esmės pritaria tikslui efektyviai naudoti pakuočių atliekų tvarkymo pajėgumus, tačiau plėtrą siūlo atlikus sąnaudų ir naudos analizės vertinimą.

Šiuo metu nustatytas sąrašas alkoholinių gėrimų, kuriems taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema – taip iš esmės susiejama, kad pakuotėje talpinama produkcija nulemia pakuotės dalyvavimą sistemoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais