Vienoje Palangos kavinių dirbanti Aušra (vardas pakeistas) pasakojo, kad įsidarbinti vasarą ją įkalbėjo draugė. Ji papasakojo merginai, kokių pajamų galėtų gauti ne tik iš atlyginimo, bet ir tikėtis iš dėkingų klientų, jei ši „gerai suksis“.
Aušra neslėpė šiek tiek nusivylusi, kai teko susidurti su realybe.
„Buvau viską pasiskaičiavusi, kiek galiu išleisti pragyvenimui čia, kiek pramogoms. O dabar, kai kainos taip staigiai kyla, išeina taip, kad dirbti reikia gerokai daugiau už tas pačias sumas, o pramogoms net nelabai lieka laiko“, – skundėsi pašnekovė.
Pasak jos, daugiausiai arbatpinigių pavyko gauti per ilgąjį Joninių savaitgalį, kai Palangos kavines ir barus užplūdo didelė turistų banga, tačiau šiems išvykus, situacija, merginos vertinimu, liko liūdnoka.
„Gal dar ir oras kaltas, nebuvo taip jau šilta birželį, tai tik dabar pradeda važiuoti daugiau turistų, nors ir tai – tik savaitgaliais. Darbo dienomis mūsų restorane daugiausiai lankosi šeimos su vaikais, jaučiasi, kad žmonės stengiasi taupyti, užsisako pigesnius patiekalus, o arbatpinigių palieka visai nedaug arba nepalieka iš viso“, – skundėsi padavėja dirbanti Aušra.
Naujovės neprigijo
Kitoje kavinėje jau kelis metus iš eilės dirbanti Ramunė (vardas pakeistas) pasakojo, kad praėjusiais metais klientai buvo gerokai dosnesni nei šiemet.
„Tikrai pernai palikdavo daugiau „arbatos“ – vidutiniškai, jei užsukdavo pavalgyti dienos pietų, vienas staliukas palikdavo apie 2 eurus, o vakarieniaujantys – apie 5 eurus, bet kai viskas pabrango, ir maistas pas mus taip pat, dabar vis dažniau palieka vos po eurą“, – pasakojo dažnai vasarą į Palangą važiuojanti padirbėti mergina.
Pasak jos, prieš pandemiją per tris mėnesius darbo Palangoje pavykdavo ne tik puikiai pagyventi kurorte, bet ir sutaupyti pinigų mokslams – mergina studijuoja Vilniaus universitete.
Šiemet, merginos skaičiavimu, „atsidėti“ vargu ar pavyks.
Ramunės manymu, arbatpinigių sumos susitraukė dar ir dėl to, kad nemažai klientų atsiskaito kortelėmis.
Ji prisimena, kad restoranas, kuriame dirba, bandė diegti vieną iš Lietuvoje startuolių siūlomų sistemų, skirtų arbatpinigiams nuskaičiuoti iš kortelių, tačiau idėja nepasiteisino.
„Žmonės, tarkime, norėdami palikti 5 eurus arbatpinigių, turi dar apie eurą sumokėti už pačią operaciją, todėl palieka mažiau. O su mažomis sumomis net neprasideda. Todėl neapsimokėjo ir netrukus vadovai nusprendė šios paslaugos atsisakyti“, – pasakojo Ramunė.
-
Kokie motyvai lemia – palikti arbatpinigių ar ne?
-
Grynųjų atsisakantis „Huracan Coffee“ kavinių tinklas jau sulaukė kritikos
-
Dosnus klientas padavėjai paliko 10 tūkst. JAV dolerių arbatpinigių
-
Palangoje iš kavinės pavogti arbatpinigiai
-
Padavėja apsiverkė iš džiaugsmo dėl NBA žvaigždės paliktų arbatpinigių
-
Lietuvių piniginėse vis mažiau monetų arbatpinigiams: išeitis – kortelės, bet ryžtasi ne visi
-
Sudie monetų skaičiavimui: startuoliai sugalvojo, kaip palikti arbatpinigius neturint grynųjų
-
Arbatpinigių sistemos „Tipit“ kūrėjai ir „Švyturys“ tokių rezultatų nesitikėjo
Problema – mokesčiai
Šalies viešbučius ir restoranus vienijančios asociacijos prezidentė E.Šiškausienė tvirtino, kad problema asociacijai žinoma ir nėra nauja.
„Ieškome įvairių variantų, yra kelios programėlės, padedančios nuskaičiuoti arbatpinigius nuo kortelių – vienos kainuoja pigiau, kitos brangiau.
Bandome kalbėtis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), kad būtų galima taip padaryti, jog įmušus arbatpinigius, gyventojų pajamų mokestis (GPM) keliautų tiesiai VMI, o likusi suma atitektų padavėjui. Nes šiaip jei per maitinimo įstaigą būtų bandoma sumokėti arbatpinigius, jie būtų apmokestinami ir nusiskaičiuotų 50 procentų“, – pasakojo E.Šiškauskienė.
Pasak ekspertės, daugėjant atsiskaitymų kortelėmis, problema tampa vis aktualesnė ir bus siekiama įdiegti tinkamą sistemą tam, kad būtų galima paskatinti darbštesnius padavėjus.
„Jei įmonė bandytų įvesti aptarnavimo mokestį, tai niekaip neišspręstų problemos, nes tuomet nuo arbatpinigiams skirtų sumų įmonė turėtų sumokėti visus mokesčius ir padavėjams neliktų praktiškai nieko. Nebenorime atimti paskutinės motyvacijos iš tų žmonių“, – kalbėjo ji.
Anot LVRA prezidentės, verslas šiuo metu dairosi optimalių sprendimų arbatpinigiams nuskaičiuoti nuo kortelių.
„Yra dabar kelios programuotojų ir startuolių verslui siūlomų programėlės, bet vienos kainuoja nepigiai verslui, nes nusiskaičiuoja savo procentą, kitos turi kitokių trūkumų.
Todėl dairomės rinkoje, kas būtų verslui patogiau ir labiau priimtina“, – apie arbatpinigių programėles kalbėjo E.Šiškauskienė.
Arbatpinigiai kaip kompensacija
15min pavyko pakalbinti ir viename kurorto naktinių klubų dirbančią padavėją. Prisistatyti nepanorusi mergina atskleidė, kad ten, kur lankytojai išgeria daugiau svaigiųjų gėrimų, dažniau ir arbatpinigiai būna dosnesni, tačiau ir darbas sunkesnis.
„Pažįstu kelias padavėjas, kurios dirba dienos metu – kavinėse, restoranuose. Kai pasakau kiek mes gauname arbatpinigių, jos išsižioja, tačiau tik paveikslėlis gražus – iš tiesų dirbant naktimis, kai būna nemažai išgėrusių klientų, tenka spręsti gerokai sudėtingesnes situacijas. Būna, kad nešant brangius gėrimus kas sugalvoja „papokštauti“ ir pakišti koją, tuomet visas padėklas lekia žemyn.
Nepatenkinti savininkai išskaičiuoja iš atlyginimų, todėl ta didesnė „arbata“ kompensuoja tai, kad ir nuostoliai didesni“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, tokį darbą dirbančioms jaunoms panelėms ne kartą tenka išgirsti kandžių replikų, o įsismarkavusius svečius padeda tramdyti ir apsaugos darbuotojai, ir barmenai, todėl arbatpinigiai – dar ne viskas.
„Labai daug būna merginų, kurios neištveria ir išeina greitai. Šiaip vidutinė paliekamos „arbatos“ suma nuo sąskaitos yra apie 5 eurus, nuo didesnės sąskaitos – 10.
Eidami į naktinį klubą klientai dažniau turi su savimi didesnes sumas grynųjų pinigų, todėl problemų dėl to, kad norėtų palikti arbatpinigių kortele, pasitaiko rečiau, nors pasitaiko“, – atviravo pašnekovė.
