Susisiekimo ministerija paaiškina, kad su skrydžių organizatoriais turėtų tartis savivaldybės, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, prašydami spręsti ne vienerius metus Vakarų Lietuvos regione egzistuojančią problemą. Nurodoma, kad į terminalų rekonstrukciją, plėtrą investuojami didžiuliai pinigai neduoda jokios naudos.
Šiuo metu oro uoste vykdomi investiciniai projektai, kurių vertė apie 18 mln. litų.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas sako, kad paprastai tokie regionų oro uostai plėtojami tik padedami aplinkinių savivaldybių ir kaip gerą pavyzdį minį Kauno miesto ir rajono savivaldybes, kurios turi sutartis su oro uostu.
Jis pabrėžia, kad yra patvirtinti oro uostų strateginiai planai, kur numatoma, kad iš Palangos šiemet atsiras dvi naujos kryptys. Naujienų žada ir pati oro uosto vadovybė.
Verslas, negailėdamas kritikos Palangos oro uosto vadovybei, mėgina pats imtis iniciatyvos.
„Pradedame kalbėti su skrydžių bendrovėmis “Ryanair„ ir “airBaltic„, ko reikėtų, kad jie vykdytų skrydžius – rinkodaros, garantijų, kokių nors sąlygų“, – aiškina KPPAR generalinis direktorius Viktoras Krolis.
Anot jo, mėginama susitarti su keliomis savivaldybėmis, kad jos sudarytų garantinį fondą, iš kurio būtų mokama skrydžių bendrovėms tuo atveju, kai neišperkami bilietai.
Šiuo metu iš Palangos tiesiogiai galima nuskristi tik į Kopenhagą, Oslą ir Rygą.