Įvertinta, kad pernai sąlygos verslui gerėjo 19 savivaldybių, prastėjo – 39, o 2 savivaldybėse – nekito.
„Citadele“ inicijuoto tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“ metu apklaustos 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos ir visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.
Neringos „verslo laisvės indeksas“ yra aukščiausias ir siekia 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šiais metais – Palanga su 134 proc.
„Beveik visos Vilniaus apskrities savivaldybės, išskyrus Švenčionių r. savivaldybę, pagal verslo laisvės indeksą viršija šalies vidurkį. Palankumas verslui šiame regione visuomet buvo aukštas, įmonių koncentracija didelė, o platesnė rinka diktuoja didesnę paklausą, kurią reikia atliepti“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.
Pagrindinėmis verslo kliūtimis Vilniaus apskrities verslininkai įvardino mokesčių naštą (51 proc.), kvalifikuotų darbuotojų trūkumą (46 proc.), gyventojų emigraciją (32 proc.). Žvelgiant į ateitį, verslininkus labiausiai neramina didėjantys darbo jėgos mokesčiai (28 proc.) bei kainų augimas (22 proc.).
Tačiau šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. „Citadele“ vertina, šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.
„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių.
Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.
