Karjera suteikė daug vertingų žinių
Kaunietė Ingrida Jasinskė kelis metus sėkmingai darė karjerą vienoje
įmonėje. Tačiau prieš porą metų aplinkinius nustebino netikėtu sprendimu. Ji paliko darbą ir įkūrė odos dirbinių studiją „kARTu“. Daug kas stebėjosi, kad ji žengė tokį žingsnį. Juk darbe, regis, viskas sekėsi puikiai, o ir patirties odos dirbinių srityje visai nebuvo. Verslininkė sako, kad tuomet tokį sprendimą nulėmė vidinė motyvacija.
„Kai dirbi kažkam kitam, nesvarbu kam, tu iš esmės įgyvendini kito žmogaus idėjas. Tu tiesiog neturi galimybės įnešti emocinio indėlio. Pastangos lyg ir yra, bet emociškai nejauti kuriantis pridėtinę vertę. Ko gero, man to labiausiai ir trūko. Gal tai galima pavadinti savirealizacijos trūkumu. Aš tai tiesiog įvardinu kaip norą vaikytis savo, o ne kito svajones“, – teigė ji.
Aišku, tų metų praleistų buvusiame darbe ji nei kiek nesigaili. Anot pašnekovės, darbas kitam kažkuo irgi įkvepia. Per tuos metus ji galėjo iš arti stebėti, kaip įmonės savininkas dirba, stengiasi, motyvuoja darbuotojus, kaip jis gerai jaučiasi, kai pasiekiamas norimas rezultatas. Ji pati lyg ir džiaugdavosi, kai pavykdavo kažką pasiekti, bet tuo pačiu suprato, jog jos džiaugsmas niekada nebus toks, koks įmonės savininko.
„Karjeros metai tau puikiai padeda suprasti, ko tu nori, ko nenori, kokia sritis tau artimiausia. Tiesą sakant, aš net nelabai tikiu, kad galima pradėti savo verslą neturint patirties dirbant kažkam kitam. Gal ir yra labai nedaug išskirtinai gabių žmonių, kuriems tai pavyktų, bet man tai buvo labai didelė paskata. Per tuos metus supratau, kokias klaidas galima padaryti, kaip vadovauti. Kai įgauni tokį supratimą, tam tikrus pagrindus, gali daug ramiau jaustis, nes žinai, kas tavęs laukia“, – įsitikinusi I.Jasinskė.
Anot jos, karjera suteikė progą išmokti vadovavimo pagrindų. „Išmokau dirbti komandoje, bendrauti su klientais. Galų gale, atsirado tam tikras verslo etiketas. Tokių dalykų reikia išmokti“, - sako ji.
Verslas susideda iš pakilimų ir nuosmukių
Kas vis dėlto tampa tuo paskutiniu lašu, kuriam nukapsėjus atsiranda mintis „dabar arba niekada“? I.Jasinskė teigia, kad jo nebuvo. Paprasčiausiai atėjo supratimas, kad vienas gyvenimo etapas pasibaigė ir atėjo metas prasidėti kitam.
„Dar kai darbinausi, mano buvęs vadovas paklausė, ar aš turiu didelių tikslų gyvenime. Atsakiau, kad kada nors norėčiau sukurti savo verslą. Taigi visada turėjau tą mintį. Tokio konkretaus lūžio taško nebuvo. Gal supratau, kad jau atėjo laikas, tada, kai baigiau visas savo studijas. Pagalvojau, kad kažko jau išmokau ir atėjo laikas mokytis kurti. Tikrai nebuvo taip, kad darbe iškilo sudėtingų situacijų ar nebegalėjau ten būti. Į darbą eidavau geros nuotaikos, bet tiesiog gyvenime ateina toks laikas, kai reikia naujo iššūkio“, – pasakojo ji.
Tas iššūkis tikrai nebuvo lengvas. Verslininkei odininkystė iki tol buvo tik hobis, o jį paversti verslu nėra lengvas uždavinys. „Pati odininkystė yra labai sudėtingas procesas, reikalaujantis daug žinių. Ilgai mokiausi šio amato privačiai, iš meistrų. Gal pusę metų sugaišau, kol supratau, kas tai yra. Tik tada pradėjau kažką daryti. Gal pusmetis ir nėra ilgas laiko tarpas, bet tas procesas buvo ir labai puikus būdas susivokti ar aš tikrai noriu kažką daryti šioje srityje. Juk hobis yra hobis. Sau kurti lengva. Tačiau kai turi kurti klientams, reikalavimai jau visai kiti. Tai įsipareigojimas, kuris tikrai ne visada bus labai smagus“, – perspėja I.Jasinskė.
Anot jos, tie kurie labiau mėgsta svajoti ir kalbėti apie tai, kad būtų puiku turėti savo verslą, o ne iš tikrųjų kažką daryti, tikriausiai, verslo pradėti taip niekada ir nedrįs. Visgi ji labai mažai kalbėjo, bet vieną dieną ėmė ir pradėjo. Neišgąsdino ir didelės dalies artimųjų nusistebėjimai ir pasakymai iš serijos „bet juk tu mėgsti savo darbą“.
„Gal iš artimųjų būta ir baimės, kas bus, jeigu man teks nusivilti. Tačiau jeigu galvosi, kad nusivilsi, tai, ko gero, apskritai nieko nereikėtų daryti. Juk visada būna, kad norisi daugiau, kad nepavyksta padaryti tiek, kiek norėjai, bet tai labai natūralu. Reikia su tuo susitaikyti ir eiti tolyn. Verslas juk toks dalykas, kuriame būna ir pakilimų ir nuosmukių. Būna dienų, kai viskas labai gerai, o kitą dieną sugenda siuvimo mašina, viskas užstringa ir diena atrodo esanti košmariška. Visa tai yra natūralūs procesai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Tiems, kurie kaip ir kažkada ji pati svajoja apie savo verslą, I. Jasinskė pataria savo darbe gerti į save reikiamą informaciją, o atėjus laikui tiesiog išdrįsti. Drąsa yra vienas kertinių verslininko bruožų. O ir darbuotoją, kuris turi su verslu susijusių ambicijų, visai nesunku atpažinti. „Patarimo tokiam žmogui gal ir neduočiau, bet tą žmogų įvertinčiau kaip imlų ir norintį kažką daryti. Verslas susideda iš didelio darbo, noro ir tikėjimo. Jeigu žmogus tikrai nori savo verslo, jis turi visas šias savybes, o tai reiškia, kad bus geras darbuotojas. Tokia ateities vizija rodo tam tikrą užsispyrimą“, – sakė „kARTu“ įkūrėja ir vadovė.
