Šiemet Europos ekonomikai grėsmę gali kelti ne tik britų sprendimas atsukti nugarą ES, bet ir žemyninėje Bendrijos dalyje susikaupusios bėdos. Krizė gali ištikti trečią pagal ekonomikos dydį euro zonos šalį Italiją.
Italijos banko sektoriaus problemos gali panardinti šalį į recesiją, o tai neišvengiamai paveiks visą ES, kaip jau buvo Graikijos skolų krizės atveju.
Konsultavimo bendrovės „Policy Sonar“ vadovas ir buvęs Italijos finansų ministerijos pareigūnas Francesco Galiettis įsitikinęs, jog Italijos bankų krizė sukels rimtų bėdų.
Italijos banko sektoriaus problemos gali panardinti šalį į recesiją, o tai neišvengiamai paveiks visą ES, kaip jau buvo Graikijos skolų krizės atveju.
Laikraščio „The Wall Street Journal“ duomenimis, 2008 – 2009 m. finansų krizės metu uždelstų kreditų dalis JAV sudarė 5 proc.
Tuo tarpu Italijoje šiandien šis rodiklis siekia net 17 proc., o jų vertė pasiekė 360 mlrd. Eur.
Italijos bankų rentabilumas ilgą laiką buvo blogiausias visoje Europoje dėl pernelyg didelio darbuotojų ir filialų skaičiaus. Tai jiems neleido surasti pakankamai lėšų probleminių įsiskolinimų padengimui.
Dar viena silpnoji Italijos bankų sektoriaus vieta – teisminė sistema. Neretai kredito užstatu tampa pasiskolinusio asmens namas ar verslas, tačiau dėl sudėtingų juridinių procedūrų bankas kartais negali išieškoti užstato net iki kelių dešimtmečių.
Britų sprendimas palikti ES taip pat prisidėjo prie spaudimo visos Europos, o ypač Italijos, bankų sektoriui. Po „Brexit“ Italijos bankų indeksai nukrito smarkiausiai visoje Europoje.
Kaip pažymi naujienų agentūra „Reuters“, tokių rezultatų priežastis – politinis ir ekonominis Italijos silpnumas, kuris ir lemia, kad net ir tiesiogiai su šalies bankų sektoriumi nesusiję reikalai, kaip referendumas Britanijoje, jam daro stiprią įtaką.
Pirma labiausiai tikėtina Italijos krizės auka gali tapti trečias pagal dydį šalies bankas „Monte dei Paschi di Siena“, kuriam valdžia jau ne kartą padėjo įliedama kapitalo bei išleisdama obligacijas su valstybės garantijomis. Ketvirtadienį Europos centrinis bankas nurodė bankui sumažinti blogųjų skolų lygį, kadangi šiuo metu jos sudaro trečdalį banko paskolų portfelio.
Be to, šio banko ir visos Italijos bankų sistemos ateitis smarkiai priklausys ir nuo to, ar šalies mokesčių mokėtojų pinigais bus gerinama bankų situacija.
Po Kipro bankų krizės 2013 m. ES jau 2014 m. priėmė įstatymą, kuris riboja vyriausybių pagalbą bankams. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant, kad finansinės organizacijos bankroto našta būtų paskirstyta ir tarp investuotojų bei indėlininkų.
Šis įstatymas vis dar galioja, ir Briuselis bei Berlynas pabrėžia, kad jį reikia gerbti. Tiesa, visai neseniai „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais pranešė, kad Italija pasiruošusi vienašališkai sulaužyti šią taisyklę bei padėti savo bankinei sistemai į ją įliedama naujus milijardus eurų.
Italijos premjero Matteo Renzi atstovas spaudai šią leidinio informaciją paneigė, pažymėdamas, kad Roma Briuselio nustatytų taisyklių ignoruoti nenori.
Tuo pačiu ES atstovė pranešė, kad Italija veda derybas su EK dėl bankų rekapitalizacijos už valstybės pinigus plano.
Reitingų agentūros „Fitch Ratings“ analitikų nuomone, be valstybės paramos būtų sunku surasti Italijos bankų sektoriaus problemų sprendimą.
