Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, dviejų trečdalių (65 proc.) išliko panaši, tačiau 28 proc. nurodė, kad jų finansų būklė per antrąjį karantiną, lyginant su praėjusių metų pavasariu, pablogėjo.
„Dauguma gyventojų prisitaikė, kažkas netgi išlošė, tačiau labai didelė dalis žmonių teigia, kad nuo 2020 metų lapkričio Lietuvoje paskelbto antrojo karantino pradžios iki dabar jų šeimos narių pajamos ženkliai sumažėjo“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklų vadovė Aistė Adomavičienė.
Labiausiai kenčia tie, kurių pajamos mažiausios
Anot skurdo mažinimo srityje veikiančio tinklo vadovės, pandemijos pasekmes ir toliau labiausiai junta mažiausias pajamas gaunantys asmenys: kas dešimtam (11 proc.) trūksta pinigų maistui, kas septintam (14 proc.) – komunaliniams mokesčiams bei nuomai.
Jei procentus paversime į skaičius, pamatysime, kad maždaug 150 tūkstančių namų ūkių trūksta pinigų maistui.
„Jei procentus paversime į skaičius, pamatysime, kad maždaug 150 tūkstančių namų ūkių trūksta pinigų maistui. Esame labai nepalankioje situacijoje: viena vertus, Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius indėlius bankuose, kyla nekilnojamojo turto kainos, tačiau trečdalis gyventojų neturi pinigų duonai ar sumokėti už elektrą. Gerovės valstybe, deja, net nekvepia“, – sako Aistė Adomavičienė.
Jai antrina Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys. Anot jo, už kiekvieno statistinio skaičiaus stovi žmogaus ar šeimos drama: negalėjimas susimokėti už komunalinius mokesčius reiškia, kad žmonės mažiau naudoja vandens, elektros, gyvena šaltai.
„Skaičiai dažnai neparodo paslėpto įvairių rūšių skurdo, pavyzdžiui, kai taupydami žmonės tiesiog nesinaudoja tokiu visuomeniniu gėriu kaip elektra, jie patiria energetinį skurdą. Skurde gyvenantiems žmonėms neprieinamas ir karštas vanduo, šiltas būstas, kokybiškesnis maistas. Tai reiškia, kad blogėja žmonių gyvenimo kokybė, sveikata, jie negali įpirkti ir papildomų sveikatos paslaugų“, – teigia K.Kupšys.
Karantinas smarkiai smogė smulkiajam verslui: kas penktas neteko darbo
Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad antrasis karantinas smarkiai smogė smulkiesiems verslininkams: kas antras šios grupės atstovas (50 proc.) nurodė, kad jo pajamos sumažėjo ženkliai, beveik kas penktas (17 proc.) sako netekęs darbo.
Pinigų maistui dažniau trūksta bedarbiams (23 proc.), smulkiesiems verslininkams (17 proc.). Taip pat šios dvi kategorijos dažniau nei kitų grupių respondentai nurodė stokojantys pinigų komunalinėms paslaugoms.
„Dar pernai metų balandžio pradžioje atkreipėme valdžios dėmesį į grėsmes ir siūlėme daugiau dėmesio skirti žmonėms, kurie labiausiai nukentės nuo karantino. Tam tikros priemonės buvo įvestos, bet rezultatai rodo, kad jų akivaizdžiai nepakanka. Valstybės pareiga yra užtikrinti adekvačias pajamas ir paslaugas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Priemonių susidariusiai situacijai spręsti turi būti ieškoma nuolat“, – teigia A.Adomavičienė.
Į žemiausią pajamų grupę (iki 300 eurų vienam šeimos nariui) dažniau patenka bedarbiai (65 proc.), darbininkai ir techniniai darbuotojai (28 proc.). Net 35 proc. priklausančių žemiausiai pajamų grupei respondentų nurodė, kad jų pajamos ženkliai sumažėjo, palyginus su 12 proc. tų respondentų, kurių pajamos iki karantino buvo didžiausios.
„Pačių pažeidžiamiausių gyventojų energetiniam skurdui spręsti reikalinga masinė renovacija su valstybės finansine pagalba. Taip pat privaloma užtikrinti žmonėms orų pragyvenimo lygį ir komfortą, kad jie nešaltų žiemomis, netaupytų elektros savo sveikatos sąskaita, savivaldybės privalo imtis kompleksinių sprendimų, kaip atsinaujinančių energijos šaltinių dėka užtikrintų pigesnę elektrą. Deja, kai kuriose savivaldybėse lyg tyčia keliami socialinio būsto nuomos įkainiai“, – sako vartotojų organizacijų atstovas Kęstutis Kupšys.
Pačių pažeidžiamiausių gyventojų energetiniam skurdui spręsti reikalinga masinė renovacija su valstybės finansine pagalba.
Skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka vis dar vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Europos Komisijos rekomendacijose ne pirmus metus raginą Lietuvą užtikrinti nepertraukiamą socialinių paslaugų tiekimą ir socialinio būsto prieinamumą, didinti socialinės paramos prieinamumą, dydį ir jos mokėjimo trukmę. Anot Europos Komisijos, tikėtina, kad pandemija šias ilgalaikes šalies problemas dar padidins.
Apklausą Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo ir Lietuvos Vartotojų aljanso užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.
