Pranešime nurodoma, kad įmonių turto areštų orderių skaičius šį ir pernykštį balandį išaugo tik dviejuose sektoriuose: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (+7 turto areštų orderiai) bei žemės ūkio sektoriuje (+1 turto areštų orderis). Tuo tarpu likusiuose 17-oje sektoriuose turto areštų skaičius per metus susitraukė. Turto disponavimo apribojimų sumažėjo ir pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose: pramonėje (-4), statybų sektoriuje (-65); mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje (-17); transporte (-20).
Kol kas optimistiškai
„Naujausi turto areštų duomenys pozityviai nustebino – visgi tokie išankstiniai indikatoriai kaip elektros suvartojimas rodo, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika realiai įėjo į nuosmukio teritoriją. Iš kitos pusės, turto areštų skaičiaus sumažėjimą paaiškina keturi svarbūs faktoriai, o vienas pagrindinių – įmonių iki šios krizės sukaupti finansiniai rezervai. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 m. pabaigoje Lietuvos ne finansų bendrovių sukauptas nepaskirstytas pelnas pakilo iki rekordinių aukštumų ir siekė 21,2 mlrd. EUR. Palyginimui – prieš 2008 m. pasaulio finansų krizę įmonių nepaskirstytas pelnas siekė tik 1,5 mlrd. EUR. Pavyzdžiui, pramonėje pinigų rezervas 2019 m. pabaigoje sudarė 5 mlrd. EUR, mažmeninės prekybos sektoriuje – 4,5 mlrd. EUR, transporte – 1,8 mlrd. EUR“, – teigia SME Finance ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kaip sakė ekonomistas, todėl nepaisant to, kad pati ekonomika jau gyvena nuosmukio režimu, o įmonių apyvartos mažėja, tačiau su savo verslo partneriais įmonės iki šiol stengiasi elgtis maksimaliai korektiškai ir atsiskaityti laiku – ir šiuos atsiskaitymus vykdo iš sukauptų finansų rezervų, kurie yra rekordiškai dideli.
Turto areštų skaičiaus sumažėjimą paaiškina keturi svarbūs faktoriai, o vienas pagrindinių – įmonių iki šios krizės sukaupti finansiniai rezervai.
„Čia taip pat reikėtų atskirai paminėti viešbučių ir restoranų sektorių: Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2019 m. gale šiame sektoriuje nepaskirstytas pelnas siekė tik 42 mln. EUR, ir tai yra antras prasčiausias rezultatas tarp visų ekonomikos sektorių. Tuo pat metu balandį viešbučių ir restoranų sektoriuje jau buvo fiksuojamas turto areštų padidėjimas: +7 turto areštai lyginant su 2019 m. balandžiu. Panašu, kad dėl smarkiai kritusių pardavimų ir labai nedidelio pinigų rezervo viešbučių ir restoranų sektoriuje pradėjo sparčiai augti vėluojančių atsiskaitymų apimtys – o tai atitinkamai skatina kreditorius prevenciškai kreiptis į teismą ir prašyti areštuoti skolininkų turtą“, – sakė A.Izgorodinas.
Ir sąmoningumas, ir pagalbos viltys
Anot „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, prie turto areštų skaičiaus sumažėjimo taip pat prisidėjo trys papildomi faktoriai.
„Pirma – nuotolinio darbo aspektas. Karantinas ir darbas iš namų, šalia verslo sektorių, taip pat paveikė ir Lietuvos teismų sritį. Atitinkamai, dėl to neišvengiamai pailgėjo įvairių teisinių procesų trukmė, įskaitant ir turto areštų procedūrų trukmę. Tikėtina, kad dalis turto areštų bus įregistruota kiek vėliau, t.y. gegužės ar birželio mėnesį“, – aiškino S.Žilinskas.
Antra, pasak jo, labai tikėtina, kad įmonės iš tikrųjų iš paskutiniųjų stengiasi korektiškai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, kadangi tikisi artimiausiu metu sulaukti ekonomikos skatinimo pinigų, kurie įpūstų į verslą apyvartinio kapitalo ir leistų atsiskaityti su verslo partneriais. Ar tai įvyks iš tikrųjų, priklausys nuo to, kaip greitai ekonomikos skatinimo priemonės iš pažado virs pinigais įmonių sąskaitose.
„Trečia – panašu, kad įtakos galėjo turėti ir elementaraus sąmoningumo faktorius. Skolininkai patiria sunkumų dėl išskirtinio aspekto, t.y. dėl viruso pandemijos. Labai tikėtina, kad dėl šių išskirtinių aplinkybių bent jau kol kas kreditoriai su skolininkais tikisi skolos klausimus spręsti taikiai ir kiek palaukti prieš kreipiantis į teismą dėl verslo partnerio turto arešto – kadangi tai jau reiškia tam tikra verslo santykių sugadinimą ir apsunkintą bendradarbiavimą ateityje“, – nurodė S.Žilinskas.
