„Ši situacija lietuvių verslumo nepažadino“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. Ji pristatė naujausią banko atliktą tyrimą.
Nors užsidirbti nori daugiau žmonių, tačiau realių veiksmų dėl to imasi mažiau. Anot ekspertės, padaugėjo ir tų žmonių skaičius, kurie net nesvarsto apie papildomą uždarbį.
„Norinčių užsidirbti papildomai, bet nieko dėl to nedarančių, skaičius pakilo 12 procentų, tačiau tų, kurie veiklos imasi iš tiesų, sumažėjo 9 procentais. Panašu, kad gyventojai įžvelgia papildomo darbo privalumus, tačiau įvairios priežastys juos nuo tokios veiklos stabdo. Apie papildomos veiklos galimybę iš viso negalvoja 2 gyventojai iš 10“, – tyrimo rezultatus komentavo J.Cvilikienė.
Tiesa, atsirado ir tokių (3 iš 10 žmonių), kuriems dėl pandemijos – sumažėjusio darbo užmokesčio ar atsiradusio laisvo laiko – teko ieškoti papildomo uždarbo.
Ko imasi šalies gyventojai?
J.Cvilikienės teigimu, tie, kurie nori papildomai užsidirbti, dažniausiai imasi laisvai samdomų specialistų darbo, teikia namų priežiūros paslaugas, konsultuoja kitus. Taip pat parduoda savo užaugintus ar pagamintus produktus, nuomoja patalpas.
„Didžiausias pokytis fiksuotas namų priežiūros paslaugų srityje − jas teikiančių žmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2017 m. Tikėtina, kad čia jaučiama didelė pandemijos įtaka, nes karantino metu tokių paslaugų poreikis tiesiog buvo mažesnis. Be to, augant vidutiniam darbo užmokesčiui, žmonės yra rečiau linkę imtis papildomų fizinių darbų“, – sako J.Cvilikienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog trumpėja papildomai veiklai skiriamas laikas – dažniausiai gyventojai dirba iki 5 val. per savaitę, kai anksčiau tai darydavo net dvigubai ilgiau – iki 10 val. per savaitę.
Tie, kurie imasi papildomos veiklos, vidutiniškai uždirba nuo 100 iki 200 eurų.
Atbaido įstatymai ir mokesčiai
Pasak J.Cvilikienės, labiausiai gyventojus nuo realių veiksmų imtis papildomos veiklos atbaido nepalankūs įstatymai ir dideli mokesčiai. Gyventojus taip pat neramina laiko ir įgūdžių, pradinio kapitalo trūkumas, o 2 iš 10 gyventojų nurodo tiesiog bijantys, kad nepasiseks.
„Tyrimas atskleidė ir kitą liūdną tendenciją – šiandien gyventojai gerokai rečiau svarsto apie nuosavo verslo kūrimą. Apie tai galvojančių skaičius sumažėjo 10 proc., o 4 iš 10 respondentų tokios minties neturi iš viso“, − sakė ekspertė.
Remiantis tyrimu, dalis žmonių baiminasi, kad nežinos, kaip parduoti produktus ir paslaugas, ar ras ir pasamdys tinkamus darbuotojus, supras biurokratinius reikalavimus.
„Šių baimių stiprėjimas irgi gali būti tiesiogiai susijęs su šiandienine pandemijos situacija, kai gyventojai akylai stebi verslininkų padėtį, mato jų veiklos apribojimus ir iššūkius vykdyti pelningą veiklą“, – pastebėjo J.Cvilikienė.
Kaip elgiasi Baltijos šalių kaimynai
Estijoje papildomos veiklos besiimančių žmonių nuo 2017-ųjų taip pat sumažėjo – šis skaičius krito 17,5 procento, parodė tyrimas. Latvijoje realių veiksmų imamasi dažniau – papildomai užsidirbančiųjų skaičius išaugo 20 procentų.
„Toks ryškus papildomos veiklos pokytis Baltijos šalyse gali būti susijęs ir su vidutinio darbo užmokesčio pokyčiais. Latvijoje, kur papildomai dirbama dažniau, vidutinio atlyginimo augimas mažiausias – per pastaruosius trejus metus jis pakilo beveik 100 eurų ir siekia 841 eurą. Kai tuo tarpu Estijoje vidutinis atlyginimas sudaro 1200 eurų“, – sakė J.Cvilikienė.
Pasak ekspertės, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius kelerius metus kilo sparčiau nei Latvijoje – beveik 200 eurų ir šiuo metu siekia 915 eurų.
„Papildomos veiklos gyventojai dažniausiai imasi būtent dėl didesnių pajamų – tai svarbu net 75 proc. respondentų. Be to, gyventojams taip pat aktualu saviraiškos galimybė ir lankstesnis darbo grafikas bei vieta“, – kalbėjo J.Cvilikienė.
