Šiuo metu Lietuvoje į prastovas dėl karantino ribojimų ir pandeminės situacijos išsiųsti tūkstančiai darbuotojų. Tačiau vienai darbuotojų grupei prastovos reiškia ne tik trumpalaikį algos sumažėjimą – jos paveikia ir artimiausių metų ar net dvejų pajamas.
Į apmaudžią padėtį patenka besilaukiančios moterys, kurioms per prastovas gaunamas kuklesnis atlyginimas sumažina ir visos motinystės išmokos dydį.
Suprasti akimirksniu
- Motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo moters darbo užmokesčio „ant popieriaus“ vidurkio, kuris apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį.
„Prastovos laikas įtraukiamas į draudiminį stažą. Draudiminis stažas skaičiuojamas iš viso numatyto periodo, per kurį gaunamos darbuotojo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos „Sodrai“. O nuo prastovų skaičiuojamos įmokos „Sodrai“, socialinis draudimas. Tad, jei moteris pusę metų buvo prastovoje ir pusę metų darbdavys jai mokėjo minimalią algą, jos vidurkis, jei ji uždirbo daugiau nei minimalią algą, nukentės, ir motinystės išmoka bus mažesnė“, – 15min aiškino Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė 15min taip pat patvirtino, kad darbdaviui paskelbus prastovas vaikelio besilaukiančioms moterims, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis gali sumažėti, nes tiek gautas darbo užmokestis, tiek už prastovas gautos išmokos įsiskaičiuoja į motinystės išmokų apskaičiavimą.
Nuo pirmo karantino pradžios prastovose darbuotojai vidutiniškai praleido 28 dienas.
Pasak jos, nuo pirmo karantino pradžios prastovose darbuotojai vidutiniškai praleido 28 dienas. Tad nors motinystės ir vaiko priežiūros išmokos prastovose buvusiai mamai mažėtų priklausomai nuo prastovų laikotarpio ir uždirbamo atlyginimo, ministerija paskaičiavo, kiek sumažėtų motinystės išmoka vidutinį atlyginimą gavusiai mamai, kuri prastovose praleido tiek, kiek vidutinis darbuotojas.
„Jeigu vidutinį darbo užmokestį uždirbanti nėščia darbuotoja prastovose praleido 28 dienas, motinystė ligos išmoka jai sumažėtų kiek daugiau nei 4 proc.“, – skaičiuoja SADM specialistė.
Tačiau jei besilaukianti moteris uždirba daugiau, ji ir praras daugiau. 15min skaičiavimais, pavyzdžiui, tūkstantį eurų į rankas ar 1645 eurų prieš mokesčius uždirbanti moters, vieną mėnesį praleidusi prastovoje ir tuo metu gavusi minimalią algą, nusprendusi motinystės atostogose praleisti metus, gaus 65 eurais „ant popieriaus” mažiau kiekvieną mėnesį nei nebuvus prastovose.
Tačiau jei prastovoje ji bus praleidusi tris mėnesius, mėnesinė motinystės išmoka susitrauks jau net 194 eurais „ant popieriaus”.
Labiausiai nukentėjo pernai į prastovas išsiųstos būsimos mamos, nes valstybė 2020 metais kompensavo 70 proc. darbo užmokesčio nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Šiemet ši kartelė pakelta.
„Nuo 2021 metų pradžios už prastovas darbdaviui kompensuojama iki 1,5 MMA, t. y. apie 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, todėl motinystės išmokų sumažėjimas dėl prastovų metu gautų išmokų bus mažesnis nei pernai. Primename, kad darbdavys darbuotojui prastovų metu gali mokėti ir daugiau nei 1,5 MMA“, – teigė E.Banienė.
Tiesa, kokiai daliai moterų dėl taikytų prastovų sumažėjo atlyginimas 15min negalėjo atsakyti nei „Sodra“, nei SADM.
Atostoginiams įtakos neturi
Tai, kad dėl prastovų sumažėja motinystės išmokos, nustebino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkę Ingą Ruginienę. Ji atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant atostoginius prastovų laikotarpis nėra iš viso įskaičiuojamas, todėl šios išmokos dydžiui prastovų metu sumažėjęs atlyginimas įtakos nedaro.
„Skaičiuojant motinystės išmoką taip pat būtų logiška remtis vidutiniu darbo užmokesčiu, į kurį prastova neįskaičiuojama, kad žmogus ne savo valia patekęs į tokią situaciją, kaip karantinas ir prastovos, nenukentėtų“, – 15min sakė I.Ruginienė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat ramina darbuotojus, kad paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant darbuotojui atostoginius – kitaip tariant, atostoginiai nesumažėja.
Kaip aiškina VDI, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas pagal 3 paskutinius kalendorinius mėnesius. Tačiau apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje – tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.
„Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos“, – aiškina VDI specialistai.
Pernai siūlė į stažą karantino neįtraukti
Pernai konservatorė Paulė Kuzmickienė registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlė dėl karantino pajamas praradusioms būsimoms mamoms – atleistoms iš darbo ar išsiųstoms į prastovas – skaičiuojant motinystės išmoką šį laikotarpį išbraukti.
P.Kuzmickienė 15min pasakojo, kad toks siūlymas kilo sulaukus nemažai būsimų mamų laiškų, kurios pradėjusios skaičiuoti savo pajamas ir būsimas motinystės išmokas pastebėjo, jog prastovų laikotarpis išmoką gana smarkiai paveiks.
„Per pirmąjį bangą, kai užsivėrė visa odontologija, ryškiai pajutau, kad šios srities žmonės turi daug nerimo. Nekalbu apie žmones, kur ar verslas nesusiklostė, ar baigėsi darbo sutartis. Kalbu apie tuos, kurie solidarizavosi su valstybe, pakluso karantino priemonėms ir tai turės poveikį vėlesniems dvejiems metams, nes išmokos dvejus metus mokamos.
Ankstesniame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete nejautriai skambėjo kai kurių narių pastabos, kad ką čia tie keli eurai, ar didelį poveikį pajus šeima. Aišku, pajus. Džiaugiuosi, kad būsimos šeimos skaičiuoja, planuoja – tas sumažėjęs 20 ar 50 eurų kiekvieną mėnesį yra didelis dalykas“, – komentavo parlamentarė.
Visgi toks pasiūlymas iš tuometinės „valstiečių“ valdančiosios daugumos pritarimo nesulaukė. P.Kuzmickienė informavo, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas šį pasiūlymą kelis kartus atmetė.
Tuo tarpu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipė dėmesį šis P.Kuzmickienės pasiūlymas turėjo esminį trūkumą. LBAA prezidentė D.Čibirienė 15min tvirtino, kad svarbu, jog moterims būtų leisti pasirinkti: ar įtraukti prastovų periodą skaičiuojant stažą, ar ne.
„Pasiūlymo esmė buvo iš motinystės socialinio draudimo stažo išmesti prastovų periodą. Bet įsivaizduokite, kas bus, jei išmesime šį periodą, o tada moteriai pritrūks stažo ir ji iš viso nieko negaus. Siūlėme rengėjams palikti teisę rinktis. Jei jaunos moterys gimdo, joms tie keli mėnesiai stažo daug ką reiškia“, – atkreipė dėmesį D.Čibirienė.
Jos nuomone, teisingiausia būtų valstybei apsispręsti, kokius mėnesius moteris galėtų išbraukti iš būtino stažo – pavyzdžiui, karantino laikotarpį, ir vietoj jo įtraukti atitinkamą skaičių už stažo brūkšnio likusių mėnesių. Tarkime, jei skaičiuojamas 12 mėnesių stažas (nuo 2020 metų sausio iki gruodžio), tai išbraukus 2020 metų kovą atitinkamai įtraukti 2019 metų gruodį.
Tiesa, D.Čibirienė atkreipė dėmesį, kad reikėtų gerai apgalvoti, kaip išvengti piktnaudžiavimo atvejų, nes „Sodra“ nemato duomenų, ar darbuotojas minimalų atlyginimą gavo dėl to, kad buvo prastovoje ar dėl to, kad, pavyzdžiui, pats tą mėnesį paprašė mažesnio krūvio.
Idėjos neatsisako
P.Kuzmickienė tikina, kad savo pasiūlymo apsaugoti motinystės išmokų dydį, jei būsima mama atsidūrė prastovoje, neatsisakys, tačiau į ekspertų pastabas, panašu, įsiklausyta.
Parlamentarė informavo, kad naujame pasiūlyme būsimai mamai bus palikta galimybė pasirinkti: pasinaudoti pasiūlymu neįtraukti į motinystės išmokos apskaičiavimą karantino mėnesius ar visgi įtraukti, jei trūksta stažo.
Konservatorė kitą savaitę susitiks šį pasiūlymą aptarti su socialinių reikalų ir darbo ministre Monika Navickiene ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Mindaugu Linge, o atnaujintą įstatymo projektą ketina teikti Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovą.
„Koreguosime siūlymą, ieškosime formuluotės, kuri būtų tinkamiausia ir teiksime tokį siūlymą, siekiant pasirūpinti prastovoje atsidūrusiomis būsimomis mamomis tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu“, – kalbėjo P.Kuzmickienė.
Pasak Seimo narės, koreguoti motinystės išmokų paskaičiavimą svarbu ir dėl to, jog pastaruoju metu matomas nerimą keliantis skaičius – didelis gimstamumo sumažėjimas.
„Galvojome, kad per karantiną užsidarę žmonės padidins gimstamumą, bet taip neįvyko. Gali būti, kad tam tikras nerimas jaučiamas – ypač jaunose šeimose, todėl turime imtis tų veiksmų“, – mano P.Kuzmickienė.
Galvojome, kad per karantiną užsidarę žmonės padidins gimstamumą, bet taip neįvyko.
Jos nuomone, valstybei tai būtų pakeliama našta, nes besilaukiančių mamų nėra „šimtais tūkstančių“.
„Ministerija girdi besilaukiančių mamų nuogąstavus ir nerimą dėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokų sumažėjimo, kuomet joms skelbiamos prastovos, svarsto įvairias galimybes ir ieško būdų, kaip palengvinti susiklosčiusią situaciją“, – kad ieškos išeičių žada ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
