Tokį gyventojų požiūrį į finansinį saugumą ir taupymą paro Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų tyrimą.
Trečdalis lietuvių apie finansinį užnugarį susimąstė tik pandemijos metu
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tik nedaugelis gyventojų, 13 proc., pandemijos metu visai negalvojo apie finansinį užnugarį. Daugiau nei pusė – 53 proc. – apklaustųjų finansinio užnugario svarbą sakė suvokę ir iki pandemijos. Tuo tarpu 32 proc. respondentų pripažino, kad finansinio užnugario svarbą gerai suvokė tik pandemijos metu.
„Analizuodami skaičius pastebėjome, kad moterys, vyresni respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių̨ pajamų apklaustieji finansinio užnugario svarbą dažniau gerai suvokė ir iki pandemijos, tuo tarpu vyrai ir 18-45 metų tyrimo dalyviai kiek dažniau teigia, kad tik pandemijos metu suprato, kaip svarbu turėti finansinį užnugarį, – kalbėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
LGDĮA prezidentas mano, kad šie rezultatai atspindi išaugusį neapibrėžtumą tarp gyventojų, susijusių su verslo sektoriais, kurių veiklą labiausiai sutrikdė pandemija – tokiais kaip statyba, turizmas, renginiai, viešasis maitinimas.
Vyrai ir jaunesni respondentai pandemijos metu ne tik dažniau susimąstė apie finansinio užnugario svarbą, bet ir dažniau ketino skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti. Į klausimą, ar reiktų skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti, teigiamai atsakė 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Skirtingose amžiaus grupėse skirtumai yra dar ryškesni: 18-25 m. amžiaus grupėje į šį klausimą teigiamai atsakė 60,2 proc. apklaustųjų, 26-35 m. amžiaus grupėje – 57 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 56 m. ir vyresnių galvojančių, kad reiktų skirti daugiau lėšų finansiniam saugumui užtikrinti, buvo 43 proc.
Mažėja manančių, kad jų ir jų vaikų ateitimi pasirūpins valstybė
Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad tik 13 proc. lietuvių tikisi, kad „Sodra“ bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins deramas pajamas pensiniame amžiuje bei orią senatvę. Ir jau 77 proc. apklaustųjų mano, kad norint užtikrinti vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, reikia patiems skirti dalį pajamų vaikų ateičiai.
Moterys, vyresni respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių̨ pajamų apklaustieji finansinio užnugario svarbą dažniau gerai suvokė ir iki pandemijos.
„Kai prieš trejus metus apklausoje uždavėme panašų klausimą, skaičiai nors ne dramatiškai, bet liudijo didesnį tikėjimą valstybės galimybėmis. 2017 metais 16 proc. gyventojų tikėjosi, kad „Sodra“ užtikrins deramą pensiją senatvėje, ir 72 proc. respondentų tuomet manė, kad, norint užtikrinti savo vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, būtina papildomai taupyti patiems“, – priminė A.Bakšinskas.
Lietuviai taupo konservatyviai
Tyrimas dar kartą patvirtino, kad lietuviai taupydami pirmenybę teikia konservatyviems taupymo būdams: banko sąskaitoms ir indėliams, gryniesiems pinigams ir investicijomis į nekilnojamąjį turtą.
Šiuos taupymo būdus dažniausiai rinkosi tiek tie, kurie svarstė arba ėmė naudoti tam tikras taupymo priemones pandemijos metu (kaupimas banko sąskaitoje – 61 proc., pinigų kaupimas grynaisiais – 43 proc., investicijos į nekilnojamąjį turtą – 14 proc.), tiek visi apklaustieji, paklausti, kokios priemonės, jų manymu, yra tinkamiausios užtikrinant finansinį saugumą (kaupimas banko sąskaitoje – 57 proc., pinigų kaupimas grynaisiais – 39 proc., investicijos į nekilnojamąjį turtą – 37 proc.).
Rezultatai rodo, kad, imant visus apklaustuosius, kaip tinkama priemonė užtikrinti finansinį saugumą dažnai buvo įvardijamos investicijos į nekilnojamąjį turtą, tačiau taupantieji pandemijos metu dažniausiai rinkosi turėti likvidų finansinį rezervą.
„Gyventojų apklausos rezultatus patvirtina ir Lietuvos banko duomenys apie gyventojų santaupas indėliais ir grynaisiais pinigais: 2020 metų antrojo ketvirčio pabaigoje gyventojai grynaisiais pinigais ir indėliais buvo sukaupę net 18,6 milijardo eurų“, – pažymi Marius Dubnikovas, LGDĮA Komunikacijos darbo grupės narys, „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ verslo plėtros vadovas.
M.Dubnikovas sako, kad konservatyvus taupymas yra tinkamas pasirinkimas siekiant sukurti likvidų finansinį rezervą, kuris turėtų siekti 6 mėnesių namų ūkio pajamas. Turint finansinių įsipareigojimų, ypač dirbant labiau pandemijos veikiamuose sektoriuose, jis rekomenduotų įsigyti rizikinį gyvybės draudimą, kuris neskirtas investuoti ir kaupti, bet užtikrins finansinę apsaugą nelaimės atveju ar susirgus.
„Tačiau svarbu prisiminti tai, ką patvirtina dauguma apklaustųjų – galvojant apie ateitį nebegalima pasikliauti vien tik valstybe, kuri nebus pajėgi užtikrinti pakankamas pajamas sulaukus pensinio amžiaus, ištikus nelaimei ar sunkiai susirgus. Sukaupus pakankamą likvidų finansinį rezervą, likusių pinigų nereiktų įšaldyti indėliuose ar banko sąskaitoje, o taupyti naudojant investavimo instrumentus, pavyzdžiui, investicinį gyvybės draudimą“, – pažymi M.Dubnikovas.
