Koronaviruso pandemijos išvakarėse, 2019 metų pabaigoje, mažėsiančias pardavimų pajamas ateinančiais metais prognozavo 28% Latvijos, 20 proc. Lietuvos ir 18 proc. Estijos įmonių. Išlaikyti tą patį lygį tikėjosi beveik pusė SVĮ – 42 proc. Lietuvos, 41 proc. Latvijos ir 50 proc. Estijos įmonių.
Tačiau 2020 – 2021 metų sandūroje atlikta „Luminor“ apklausa rodo, kad net pusė apklaustų smulkių ir vidutinių įmonių (52 proc. Latvijoje, 50 proc. Lietuvoje, 49 proc. Estijoje) pernai patyrė apyvartos smukimą. Trečdalis įmonių vadovų 2020 metų rezultatus vertintų neigiamai, palyginti su 2019 metais.
Išlaikyti tą patį apyvartos lygį pavyko 31 proc. Lietuvos, 31 proc. Estijos ir 28 proc. Latvijos SVĮ. Tuo tarpu apyvartą padidinti pavyko 13 proc. Lietuvos, 14 proc. Estijos ir 13 proc. Latvijos įmonių.
Siekdamos prisitaikyti ir suvaldyti koronaviruso keliamas socialines ir ekonomines problemas, įmonės diegė papildomus saugumo reikalavimus, analizavo ir koregavo įmonės pinigų srautus, siekė išlaikyti darbo vietas, keisti siūlomų paslaugų ir produktų asortimentą. Kai kurios įmonės buvo priverstos keisti verslo modelį.
41 proc. Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių šiais metais vis tiek ketina plėsti veiklą.
„Rezultatai rodo, kad smulkusis ir vidutinis verslas dėl koronaviruso patyrė daugiau sunkumų, nei galėjo tikėtis, tačiau optimizmo neprarado. 41 proc. Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių šiais metais vis tiek ketina plėsti veiklą – didinti pardavimų apimtis, kurti naujus produktus ir paslaugas. Lietuvos verslininkai yra atkaklūs, greitai reaguoja į besikeičiančią situaciją.
Mes siekiame prisidėti kuriant naujas galimybes šiam verslo segmentui – smulkiam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui atvėrėme net 660 milijonų eurų vertės paskolų portfelį su Europos investicijų banko parama. Tokių paskolų ar lizingo skolinimo marža bus mažiausiai 25 baziniais punktais mažesnė nuo standartinės atitinkamoms sutartims taikomos maržos“, – sakė „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.
Šiemet didžiausią nerimą įmonėms kelia pandemijos neapibrėžtumas ir galimi padariniai. Apklausos duomenys rodo, kad beveik kas penktai įmonei prireiks daugiau nei vienerių metų pilnai atsitiesti po pandemijos sukeltų padarinių. Vidutiniškai kas trečiai įmonei prireiks mažiausiai 6-12 mėnesių, penktadaliui – nuo 3 iki 6 mėnesių. Trečdalis įmonių į iki pandeminius veiklos rezultatus tikisi sugrįžti per 1-3 mėnesius.
Pandemija pakeitė ir įmonių darbo organizavimo procesus. 38 proc. Lietuvoje apklaustų įmonių darbą organizuoja dalinai nuotoliniu būdu. Estijoje tokių įmonių yra 43 proc., Latvijoje – 51 proc. Pilnai nuotoliniu būdu darbą organizuoja 27 proc. Lietuvoje, 17 proc. Estijoje ir 20 proc. Latvijoje apklaustų verslų. Kas penkta Baltijos šalių įmonė nuotolinio darbo nepritaikė dėl ekonominės veiklos specifikos.
Dėl padidėjusio darbuotojų, atliekančių savo pareigas nuotoliniu būdu, skaičiaus, beveik pusė mažų ir vidutinių įmonių Baltijos šalyse planuoja išnaudoti atlaisvėjusias patalpų erdves kuriant saugesnę aplinką darbuotojams. Maždaug kas penkta įmonė planuoja pilnai pereiti prie nuotolinio darbo ir visiškai atsisakyti biuro patalpų.
