2022 m. kovą buvo fiksuotas dviženklis ekologiškų bei aplinkai draugiškų maisto ir ne maisto produktų metinis augimas, palyginti su praėjusiu metiniu laikotarpiu, tokių produktų pardavimai augo tris kartus greičiau nei likusių.
Pasak „NielsenIQ Baltics“ vadovės Ilonos Lepp, ekologiški ir aplinkai draugiški produktai vis dar yra nišinė rinka, mat už juos didesnę kainą pasiruošę mokėti ne visi. Visgi kai kuriose maisto prekių kategorijose, kaip kūdikių maistas, produkto ekologiškumas tampa „higienos“ faktoriumi, o tokiose kategorijose kaip pieno ar augalinio pieno produktai ekologiškų produktų pasiūla bei kainos santykis daro įtaką jų didesniam pasirinkimui.
„Per pastaruosius kelerius metus visuomenės susidomėjimas aplinka, gamta, sveika gyvensena ir tvarumu labai išaugo, dar didesnis spurtas fiksuotas COVID-19 pandemijos metu. Žmonės vis geriau supranta savo pasirinkimų įtaką sveikatai ir visos planetos gerovei, o tai daro įtaką jų elgesiui – vis daugiau vartotojų nori būti tikri, kad tai, ką jie perka, yra sveika ir tvaru. Gamintojai reaguoja į tokius visuomenės pasirinkimų pokyčius, siūlydami ekologiškus bei aplinkai draugiškus produktus, tapdami socialiai atsakingi, pertvarkydami visą savo veiklos grandinę“, – komentuoja I.Lepp.
Prabangą lenkia socialinė atsakomybė
Lietuvos pirkėjų apklausa, daryta 2022 m. vasario mėnesį, parodė, kad šalies pirkėjams vis svarbesnė tampa prekių ženklų socialinė atsakomybė. Teiraujantis, kokiomis savybėmis pasižyminčius prekių ženklus vartotojai perka daugiau ar tiek pat, palyginti su ankstesniais pora metų, socialinė atsakomybė atsiranda tarp 5 populiariausių savybių šalia sveikumo, žemų kainų, vietinės gamybos ir privačių etikečių.
„Socialiai atsakingus prekių ženklus labiausiai linkę rinktis dirbantys iš namų arba mišriu būdu, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas. Įdomu tai, kad visos kartos yra linkusios panašiai rinktis socialiai atsakingus prekių ženklus, nors kartais manoma, kad jaunesni žmonės į tai dėmesį kreipia labiau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinę atsakomybę deklaruojantys prekių ženklai pirkėjų pasirenkami dažniau nei komunikuojantys prabangą ar patogumą – tai aiškus signalas gamintojams“, – vardija pašnekovė.
Vertinant globalias tendencijas, labiausiai per pastaruosius du metus augo produktų, kurių sudėtyje nėra plastiko, pardavimai – net 96,4 proc., taip pat anglies dioksido požiūriu neutralių prekių ženklų produktų pardavimai – 60,3 proc.
Ekologiški pirkiniai – vaikams ir namams
Lietuvos gyventojai pirmenybę ekologiškiems, aplinkai draugiškiems produktams labiausiai teikia kūdikių maisto, pieno bei augalinio pieno produktų, sultinių ir namų priežiūros prekių kategorijose.
„Ekologiški produktai, pristatomi atsižvelgiant į pirkėjų poreikį, yra tarsi kokybės, saugumo, sveikatos garantas, tad natūralu, kad tokius savo vaikams renkasi vis daugiau tėvų. Namų priežiūros prekių kategorijose aplinkai draugiški produktai jau turi ilgesnę istoriją, juos siūlo praktiškai visi rinkos žaidėjai ir jų kaina labai nedaug skiriasi nuo likusiųjų. XXI a. liga vadinama alergija bei pasaulinė koronaviruso pandemija turėjo tam įtakos – daug laiko leisdami namuose ėmėme labiau kreipti dėmesį ne tik į jų švarą, bet ir kokiomis priemonėmis tą švarą galime užtikrinti“, – svarsto ji.
Didžiausia ekologiškų prekių segmento dalis tenka ekologiškoms kūdikių košelėms – jų pardavimai sudarė 68,2 proc. visų šios kategorijos prekių pardavimų. Konservuoto kūdikių maisto bei tyrelių kategorijoje šis rodiklis siekė 57,2 proc. Daugiau nei perpus nuo jų atsilieka sultiniai, varškės ir pieno desertai, jogurtas, augalinis pienas.
Didžiausia ekologiškų bei aplinkai draugiškų prekių segmento dalis ne maisto prekių kategorijoje tenka namų ūkio produktams. Jų pardavimai indų plovimo priemonių kategorijoje siekė 54,9 proc. visų šios kategorijos prekių pardavimų. Antroje vietoje liko tualetinis popierius su 35,7 proc. pardavimų, panašų pardavimų dalies procentą demonstravo dėmių valikliai, skalbimo priemonės ir audinių minkštikliai.