Prieš dvejus metus, 2019 m. Lietuvoje bankroto procedūras pradėjo arba bankrutavo 2571 įmonės, bankroto požymių turėjo 20 proc. įmonių, vertinamų kaip aukščiausios rizikos, ir beveik 4 proc. įmonių turinčių aukštesnę riziką nei vidutinę. Tuo tarpu pernai tokių įmonių atitinkamose rizikos klasėse buvo jau tik 12 proc. ir 2 proc. „Tai reiškia, kad daliai įmonių įprastomis sąlygomis jau turėjo būti paskelbtas bankrotas, – sako „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius. – Nors bankroto rizikos reitingai rodo rizikingiausias, sudėtingiausioje situacijoje esančias įmones Lietuvoje, tačiau ne visos rizikingiausios įmonės būtinai bankrutuoja. Dalis įmonių suranda resursų ir sprendimų išeiti iš situacijas, kitos vegetuoja dar keletą metų“.
Pasak „Scorify“ vadovo, iki pandemijos dažniausiai bankrotus inicijuodavo VMI ar Sodra: verslo įmonės retai nori užsiimti ištęstomis ir daug laiko bei energijos eikvojančiomis bankroto procedūromis, o labiau linkę partnerių skolas nurašyti į nuostolius. Todėl susiklostė taip, kad Lietuvoje bankrotų inicijavimo funkciją buvo perėmusios valstybės institucijos, kurios inicijuodavo bankrotų procesą ir kaip sanitarai prisidėdavo prie visos rinkos sveikatos ir skaidrumo. Tuo tarpu kiti proceso dalyviai taip pat atgaudavo dalį skolų“.
Tačiau pandemijos metu atsiradus galimybei atidėti sumokamus mokesčius ir juos išdėstyti per artimiausiu ketverius metus, VMi ir Sodra bankrotų inicijavimo apimtis ženkliai sumažino. „Verslas turi daugiau rūpesčių nei rūpintis nemokiais klientais, o dėl galimybės atidėti mokesčius VMI ir Sodra nebeturi priežasties inicijuoti bankrotus. Tuo tarpu tokie „vaikščiojantys numirėliai“ bandydami vykdyti veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo stabdo tarpusavio mokėjimus bei perkelia savo problemas kitoms įmonėms. Iš principo, tokios įmonės iškreipia ekonomikos sveikatą – tokį reiškinį galima palyginti su lėtiniu uždegimu organizme, kuris nėra gydomas, bet gali išlįsti pačiu netinkamiausiu metu“, – komentuoja Ž.Milerius.
