Į istorinį renginį susirinkę miestiečiai forumą pradėjo nuo panelės apie investicijų į Panevėžio miestą skatinimo. Pranešėjai bei diskusijos dalyviai dalinosi savo idėjomis bei vizijomis, kaip Panevėžiui reikėtų sėkmingai konkuruoti globalioje investicijų rinkoje.
Pagal patrauklumą – 6 Lietuvoje
Pranešimu panelę pradėjęs „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas pasakojo apie Panevėžio ypatybes, pritraukiančias investuotojus. Pranešėjas akcentavo, kad per 6 pastaruosius metus buvo pritraukta daug investuotojų, 12 milijonų eurų investicijų, o pats Panevėžys yra net 6 vietoje pagal patrauklumą investuotojams Lietuvoje.
Pasak diskusijos dalyvių, pagrindinis investuotojui kylantis klausimas – ar bus žmonių, kurie padės kurti jo verslo idėjos vertę ir ar yra kompetetingų žmonių bei konkurencingos darbo jėgos.
Vėliau kitas, bet taip pat svarbus argumentas investicijoms – infrastruktūra ir logistika. Kiti faktoriai, į kuriuos atsižvelgia investuotojai, pasak prelegentų, jau yra antraeiliai. Miestas nebūtinai turi tapti ekonominiu centru, kad būtu patrauklus, bet svarbu, kad būtų patogiai pasiekiamas.
Ragina akcentuoti stipriausias puses
„Investuok Lietuvoje“ vizija Panevėžiui, atsižvelgiant į kitų Lietuvos miestų stipriąsias puses ir tendencijas, buvo įvardinta kaip inovatyvios pramonės centras, pirmaujantis mechatronikos ir robotikos srityse, patraukli aukščiausios klasės infrastruktūra, regiono verslo poreikis, atliepianti aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistema. Pagal dabartines sąlygas Panevėžys turėtų vystytis būtent taip.
Gerosios praktikos pavyzdžiu prelegentai įvardino Danijos miestą Odense, kuris per 7 metus sugebėjo suformuoti reikalingą infrastruktūrą, ir pritraukti didelių investicijų.
Svarbi ir susisiekimo gerinimo būtinybė
Antrasis pranešėjas Rygaudas Guogis, kalbėjęs apie transporto revoliuciją ir galimybes Panevėžiui ir Lietuvai, pasakojo apie „Tesla Motors Gigafactory“.
Esminis darbas Panevėžio miestui, turint omeny, kad šiaurės Europą ir kartu Lietuvą investuotojai mato kaip potencialią vietą, sugebėti juos pritraukti ir spėti įšokti į ateities traukinį.
Po pranešimų diskusijos moderatorė Rūta Skyrienė pakvietė pokalbiui, kurio tikslas – suformuluoti konkrečias gaires, padėsiančias siekti investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio.
Marius Vaščega, EK Atstovybės Lietuvoje atstovas, su didžiuliu entuziazmu kalbėjo apie naująją geležinkelio vėžę Panevėžyje „RailBaltica” ir tai, kokią ji gali padaryti įtaką Panevėžio patrauklumui. Diskusijos dalyvis skatino kalbėti apie infrastruktūros ruošimą vėžei, kurią įvardino, kaip „Bilietą išėjimui į pirmąją konkurencingų miestų lygą”.
Kiti diskusijos dalyviai taip pat kvietė kalbėti apie miestą garsiai, aiškiai ir drąsiai. Tik tada bus galima galvoti apie ateities viziją. Prelegentai esminiu miesto rodikliu, siekiant išlaikyti jaunų žmonių ir verslo dėmesį, įvardino jo identitetą.
Laisvosios ekonominės zonos Panevėžyje vadovas Rokas Krivonas, pritraukęs įvairių investicijų Panevėžiui, kalbėjo apie minkštųjų faktorių, kultūrinės aplinkos svarbą, o diskusijoje dalyvavęs Rygaudas Guogis iškėlė idėją, jog norint skintis kelią perspektyvios vizijos link svarbu pradėti jau nuo mokyklos, kurioje būtina ugdyti į paklausias studijų kryptis, pavyzdžiui, robotikos, mechatronikos, orientuotus jaunuolius.
Savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas, sveikindamas susirinkusius panevėžiečius bei besidalindamas savivaldos vizijomis miestui, pabrėžė, jog Panevėžį, bendradarbiaujant su verslu bei investiciniais fondais, savivalda mato kaip modernų ir sparčiai augantį Šiaurės Europos miestą.
„Ekrano“ laikus keičia šiuolaikiška pramonė
Nors daugeliui lietuvių, o ypatingai vyresniojo amžiaus gyventojų, vis dar gerai atmenamo Panevėžio – pramonės sostinės – žydėjimo dienos, jau paskendo užmaršty, forumo dalyviai su tokiu teiginiu nesutinka. Jie teigia, kad būtent šiandien, viena iš stipriausių miesto pusių – pramonė – išgyvena pačius geriausius modernaus verslo laikus.
Renginyje dalyvaujantys verslo pasaulio žinovai ir lyderiai, nesibaimino planuoti ir ne tokios tolimos miesto ateities. Diskusijos dalyviai Aukštaitijos sostinę 2030 metais drąsiai vaizduoja kaip modernios pramonės lyderę ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Europoje.
„Kaip padaryti, kad inovacijos užtikrintų ilgalaikį konkurencinį pranašumą? Kalbant apie inovacijas, raginu pažiūrėti į procesus, gaminius ir technolgoijas kitaip. Jei kalbame apie produktą, šiandien jis nėra tik produktas. Norint išlikti konkurencingais, visuomet turime pasiūlyti šiek tiek daugiau nei tiesiog produktas. Visuomet turime nustebinti klientą, pasiūlydami jam priedu tai, apie ką jis net dar nepagalvojo.
Aišku, taip pat, labai svarbu ir organizacijos kultūra. Įmonėse esminiu dalyku turėtume iškelti kliento naudą, o ne vidinius įmonės procesus. Kuomet klientas ir galutinis produktas yra esminis dalykas įmonės politikai, tuomet turėdami efektyvią komandą galime tiesiogiai orientuotis į klientą ir jo poreikius“, – teigė UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.
Sekmės formulė – verslo konkurencingumas
R.Petrauskui antrino ir Lietuvos robotikos asociacijos steigėjas Justinas Katkus. Pasak prelegento, nuolat galvojant apie konkurencingumą ir tobulėjimą, svarbu jausti ir žinoti Europos ar viso pasaulio ritmą bei neatsiliekant išlikti inovatyviems ir moderniems.
„Ką šiandien dirba robotai visame pasaulyje? Perima daugelį techninių darbų iš žmogaus. Mašinų valdyme operatorius keičia robotika, mobiliųjų telefonų ir automobilių surinkimą keičia robotika, kokybės kontrolę ar detalių rūšiavimą, taip pat, atlieka ta pati robotika.
Žmogus šiame amžiuje tampa nebe procesų vykdytoju, o jų prižiūrėtoju. Įmonės, kurios tai supranta ir prisitaiko prie tendencijų, vis išlieka konkurencingos darbo jėgos ir gamybos efektyvumo paskirstymo atžvilgiu“, – savo mintimis dalinosi J.Katkus.
Jau šiandien Panevėžys gali pasigirti turintis ne vieną stiprią, galutinį produktą gaminančią įmonę. „Schmitz Cargobull Baltic“ nuo A iki Z gimina sunkvežimių puspriekabes, „Devold“ nuo vilnos gabalų iki galutinio rūbo siuva trikotažinius šiltus rūbus, Amilina iš kviečio grūdo gamina galutinius produktus, kaip krakmolą, sirupą ir kelis kitus. Svarbu paminėti, kad net 70 procentų Panevėžyje pagaminamų produktų yra eksportuojama.
Tiesa, gamykloje „Devold“ jau praktikuojama dalinė robotika, padedant optimizuoti darbą ir įmonės našumą. Pasak J.Katkaus tai turėtų tapti pavyzdžiu Panevėžio regiono įmonėms ar net visai Lietuvai.
Panevėžio Ekonomikos Forume nevengta diskutuoti ir apie sėkmės paslaptis. Visi didžiųjų miesto įmonių gaminami produktai – konkurencingi pasaulio rinkoje ir turi aukštą pridėtinę vertę. Panevėžyje veikiančios įmonės nuolatos investuoja į plėtrą, automatines gamybos linijas bei autonominius robotus.
Ypatingai reikšmingas klausimas – miesto identitetas
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2014 metų duomenimis net 92,7% studentų iš Panevėžio apskrities, kurie stojo į bakalauro ir vientisąsias studijas universitetuose, studijuoti išvyko į Vilnių ir Kauną.
Tik 3,7% pasiliko studijuoti aukštosiose mokyklose Panevėžyje. Nors Panevėžyje yra 2 aukštosios ugdymo įstaigos – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas bei Panevėžio Kolegija – jos reikšmingos masės studentų į miestą nepritraukia.
„Evoliucija ar revoliucija? Mes savo įmonėje daugiau vertiname mažus patobulinimus, o ne didžiąsias inovacijas. Šioje Panevėžio Ekonomikos Forumo salėje sėdi 600 žmonių. Ar galite įsivaizduoti kaip pasaulis aplink gerėtų, jei kiekvienas iš jūsų būdami įmonėje ar organizacijoje, kiekvieną dieną padarytumėte po kažkokį patobulinimą?
Padėti kiekvienam iš mūsų tobulėti, būti motyvuotiems bei keisti stereotipus aplink save yra gan paprasta. Įmonės turėtų suprasti, kad jų potencialas yra darbuotojai. Ir šioje vietoje labai svarbi organizacijos kultūra. Pasitikėjimas, kuris gimdo atsakingumą, palaikymas, kuris gimdo iniciatyvą, toleranciją bei kūrybingumą ir įtraukimas, kuris darbuotojams leidžia realizuoti savo geriausius gebėjimus.
Kad tai pasiekti, įmonių hierarchijos piramidę reikia apversti aukštyn kojom ir pasitikėti darbuotojais – leisti jiems patiems kurti ir spręsti įvairias situacijas. Manau, kad viena iš svarbiausių sričių vadovams yra ugdyti darbuotojus bei nuolat investuoti į juos.“, – savo mintimis dalinosi vienos iš didžiausių Panevėžyje įmonių vadovas R.Petrauskas.
Tiesa, pasak J.Katkaus, taip pat labai svarbu mažinti regioninę technologinę atskirtį ir neleisti Lietuvoje pasilikti tik pigiai darbo jėgai. Antrinant R.Petrauskui prelegentas pabrėžė, jog įmonių vadovams turėtų būti svarbiausia, darbuotojų gebėjimus perkvalifikuoti ne kartą per 10 metų, o kasmet ar net kas pusę metų.
Diskusinėje panelėje forumo dalyviai nepamiršo ir miesto identiteto klausimo, kuris, pasak prelegentų, ypatingai aktualus siekiant išlaikyti, ugdyti bei įdarbinti jaunus žmones Panevėžyje. Specialistų nuomone, aplinka bei mieste kuriamas mikroklimatas, taip pat turi svarbią reikšmę, dėl tolimesnio profesinio ir asmeninio gyvenimo planavimo Panevėžyje.
Po prelegentų pristatymų diskusijoje apie investicijas į verslo konkurencingumą dalyvavo R.Petrauskas, J.Katkus, M.Gudas bei J.Rasimas. Diskusiją moderavo J.Leipus.
Diskusijos reziumė išryškėjo, kad Panevėžio miestas, gebantis pasiūlyti darbo vietas įvairiausiose pramonės sektorių, kaip inžinerijos, maisto ir gėrimų bei elektronikos ir elektros komponentų gamybos, grandyse, vis susiduria su identiteto problemomis. Jauni žmonės, dažnai nepagrįstai, bet savo ateities nesieja su Aukštaitijos sostine.
Priėmę iššūkius ėmėsi darbų
Panevėžyje gimusių ir augusių miestiečių aktyvas, išvykęs mokytis, bet grįžęs į gimtąjį Panevėžį, susibūrė į miesto Alumni klubą. Būtent šiandien vykstantis Panevėžio Ekonomikos Forumas yra pirmasis žingsnis esminių pokyčių link.
Miestas, kuriame didžioji pridėtinės vertės dalis kuriama būtent pramonės įmonėse, verslo konkurencingumas skatina nuolatinį Panevėžio miesto atsinaujinimą ir technologinį tobulėjimą.
Panevėžio Ekonomikos Forumas Aukštaitijos sostinėje vyksta pirmą kartą istorijoje. Verslo bei savivaldos lyderiai susirinkę diskutuoja ne tik apie Panevėžio ateitį ir perspektyvas, bet ir apie tvirtą 2030-ųjų konkurencingo Panevėžio viziją.
Parengė Tomas Bilevičius ir Beatričė Narbutaitė.
