„Aviva“ paaiškino, kad dėl ne itin pasisekusių investicijų kai kurių klientų sąskaitose sutaupyta nepakankamai pinigų, kad jie galėtų į pensiją išeiti iki 65 metų.
C.Thompsonas buvo susitaręs, kad į pensiją išeis 60 metų ir iki 65 metų jo metinė pensija palaipsniui didės, kol pasieks 8 tūkst. svarų.
Teko atšaukti savo pensijos planus. Dabar dirbu keturis vakarus per savaitę vietiniame prekybos centre ir naudojuosi savo santaupomis, kad sudurčiau galą su galu, – pasakojo vyras.
Žinodamas, kad į pensiją išeis anksčiau, jis prieš kelerius metus pagal etatų mažinimą sutiko būti atleidžiamas iš darbo. Išėjęs į pensiją, už sukauptus pinigus vyras planavo atiduoti skolas, pakeliauti, pagerinti savo buitį. Bet, likus 8 mėnesiams iki ankstyvos pensijos, „Aviva“ informavo, kad jo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų ankstyvam išėjimui į pensiją.
„Teko atšaukti savo pensijos planus. Dabar dirbu keturis vakarus per savaitę vietiniame prekybos centre ir naudojuosi savo santaupomis, kad sudurčiau galą su galu. Mano žmona, kuri ką tik atsigavo po sunkios ligos, taip pat turėjo atsisakyti planų ir grįžti į darbą“, – pasakojo vyras.
„Aviva“ aiškino, kad visi klientai apie pakeitimus buvo informuoti raštu. Tačiau bendrovė pripažino, kad informacija apie tai, kad ankstyva pensija nėra garantuota, klientams buvo pateikta neaiškiai.
Paaiškėjo, kad beveik 800 tūkst. draudimo polisų turėtojų „Aviva“ turi sumokėti šimtus milijonų svarų dėl to, kad neįvykdė sutartyse numatytų reikalavimų. Tarp tokių klientų – ir pensijoms kaupiantys asmenys.
„Aviva“ jau kompensavo 163 mlrd. svarų 390 tūkst. gyvybės draudimą turinčių klientų. Dar 390 tūkst. klientų problemas „Aviva“ tikisi išspręsti iki 2015 metų pabaigos.
Lietuvoje tokia situacija neįmanoma
Į pensiją anksčiau galima išeiti ir Lietuvoje. Tokį norą pareiškęs žmogus turi kreiptis į „Sodrą“ ir privatų pensijų fondą. Jeigu „Sodrai“ noro anksčiau į pensiją žmogus nėra pareiškęs, tai ir privačiame fonde sukauptų lėšų anksčiau negaus.
Anksčiau pailsėti nusprendęs gyventojas Lietuvoje tą daryti gali nesibaimindamas, kad staiga pensija nutols. Lietuvoje egzistuoja kitokia pensijų kaupimo sistema, paremta įmokų dydžiu, o ne išmokų planu.
„Ten yra truputį kita sistema. Tai yra vadinamoji defined benefit sistema, kai žmogus kaupia tam tikras lėšas, o darbdavys, jam išeinant į pensiją, įsipareigoja mokėti tam tikrą algos procentinę dalį. Lietuvoje, ir visa Europa dabar, pereidinėja į kitą sistemą – defined contribution, kai yra apibrėžiamas įmokos dydis, o pensijoje mokama suma nėra apibrėžiama“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas.
Todėl Lietuvos gyventojams, papildomai kaupiantiems pensijai, toks incidentas kaip Didžiojoje Britanijoje atsitikti negali.
„Lietuvoje negali net tokia situacija būti, kad kažkas keistų sąlygas sutarties“, – sakė Š.Ruzgys.