28 metų rinkodaros specialistė Gintarė pasibaigus oficialiai darbo dienai keliauja namo. Tačiau čia ji ir vėl sėda prie kompiuterio, mat vakarais mergina dirba korepetitore – nuotoliu vaikus moko lietuvių ir anglų kalbų.
Gintarė – ne vienintelė po darbo valandų užsiimanti dar viena veikla. Papildomų pajamų siekia 39 proc. lietuvių, rodo „Swedbank“ apklausa.
Populiariausia – parduoti nenaudojamus daiktus ar tapti freelancer'iu
Populiariausios papildomo uždarbio veiklos, kuriomis užsiima lietuviai – naudotų daiktų pardavimas tam skirtose programėlėse. Tokią veiklą nurodo 14,8 proc. apklaustųjų, aktyvesnės parduodant nebenaudojamus daiktus – moterys.
Antroje populiariausių veiklų vietoje – laisvai samdomų darbuotojų veiklos: nuotraukų fotografavimas, tekstų vertimas, interneto svetainių dizainas ir pan.
Tarp laisvai samdomų darbų – ir kurjerio veikla. „Bolt Food“ vadovas Baltijos šalims Justinas Bambalas teigia, kad daugiau nei 70 proc. kurjerių vežioja maistą iki 20 val. per savaitę.
„Pastebime, kad skirtingų profesijų atstovai prie platformos dažniau prisijungia savaitgaliais“, – sako J.Bambalas. Šiuo metu „Bolt Food“ platforma turi kelis tūkstančius aktyvių kurjerių.
Toliau populiariausių veiklų sąraše rikiuojasi konsultavimo paslaugos (8 proc.), savos gamybos ar rinktų maisto produktų pardavimas (6 proc.) bei rankdarbių, meno kūrinių pardavimas (5,3 proc.)
Dirba ir studentai, ir pensininkai
Tyrimas rodo, kad dažniausiai papildomo darbo imasi jaunesnio amžiaus, 18-35 m. žmonės. „Wolt Baltics“ generalinė direktorė Liis Ristal sako, kad jų platformoje papildomą darbą renkasi ir jauni žmonės, ir pensininkai.
O „Bolt Food“ atstovas pritaria statistikai: „Pastebime, kad šis užsiėmimas patrauklus įvairaus amžiaus gyventojams, tačiau vidutinis „Bolt Food“ kurjerio amžius – 29 metai.“
Tiesa, nuomojantys savo nekilnojamą turtą ir taip prisiduriantys prie algos dažniau nurodė jau vyresni – 36-45 metų gyventojai.
Tarp pagrindinių papildomų pajamų paieškos priežasčių: pastaruoju metu kilusios kainos (31 proc.) bei savirealizacijos galimybė (24 proc.).
Vis tik pagrindiniu papildomos veiklos motyvu išlieka pajamos. Nors jų įtaka silpnėja, šią priežastį nurodė 57, 4 proc. apklaustųjų.
„Žmonės turi skirtingų finansinių tikslų. Vieni siekia sutaupyti didesniam pirkiniui (automobiliui, kelionei ir pan.), kiti, ypač studentai, naudojasi galimybe laisvu grafiku užsidirbti kasdienėms išlaidoms“, – sako „Bolt Food“ atstovas J.Bambalas. Jis atskleidžia, kad šiuo metu vidutinės kurjerių pajamos yra 8-12 eurų per valandą.
Apie 4000 kurjerių Lietuvoje turinčios platformos „Wolt“ atstovė sako, kad papildomo darbo galimybe susivilioję žmonės gali tikėtis daugiau nei 12 eurų siekiančio valandinio atlygio.
Tad teoriškai skaičiuojant, jei kurjeris dirba 20 valandų per savaitę, mėnesinės jo pajamos galėtų siekti 640–960 eurų neatskaičius mokesčių.
Papildomos pajamos – nuo 50 iki daugiau nei 800 eurų
Vis tik papildomai uždarbiaujantys lietuviai dažniausiai prie algos prisiduria gerokai mažiau – iki 50 eurų per mėnesį. Tiek uždirbantys nurodo 29 proc. gyventojų.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako: „Šįmet, palyginti su 2021 m., padaugėjo mažesnes papildomo uždarbio sumas uždirbančių gyventojų. Pagrindinė mažėjančių papildomų pajamų priežastis yra tai, kad gyventojai tam skiria mažiau laiko.
Viena vertus, lyginame rezultatus su pandemijos metais, kada daliai dėl sumažėjusių pagrindinių pajamų teko ieškoti papildomo uždarbio galimybių. Kita vertus, gerėjančios gyvenimo sąlygos ir augantys atlyginimai sudaro galimybes pakankamai patogiai gyventi, neieškant papildomų pajamų šaltinių.“
Be to, pasak J. Cvilikienės, dalis papildomai uždirbusių didesnes pajamas savo papildomo uždarbio užsiėmimus paverčia oficialia veikla ar netgi vieninteliu savo pragyvenimo šaltiniu.
17 proc. gyventojų teigia, kad papildomos jų pajamos sudaro 51–100 eurų per mėnesį. Didesnę – 101–200 eurų per mėnesį siekiančią papildomo uždarbio sumą nurodo gaunantys 15 proc. respondentų. Tai, kad papildomai užsidirba 401–800 eurų ar daugiau nei 800 eurų per mėnesį, teigia po 4 proc. gyventojų.
Tačiau vis mažesnė gyventojų dalis apskritai yra suinteresuota papildomu uždarbiu – 27 proc. gyventojų nurodo, kad per praėjusius metus papildomai neuždarbiavo ir tai jų nedomina. 2021 m. taip teigiančių buvo gerokai mažiau – 15 proc.
J.Cvilikienė pažymi: „Tendenciją, kad vis mažiau gyventojų svarsto apie galimybę papildomai užsidirbti, stebime jau nuo 2017 m. Tais metais sakiusių, kad papildomai neuždarbiavo ir užsidirbti papildomai jie nenorėtų, buvo vos 9 proc.“
J.Cvilikienė: svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą
Pasak J.Cvilikienės, norint užsidirbti papildomų pajamų, tačiau ir išlaikyti sveiką darbo bei poilsio pusiausvyrą, pirmiausia, verta pagalvoti apie būdus užsidirbti papildomų pajamų pasyviai – parduodant nereikalingus daiktus ar drabužius, išnuomojant tam tinkamus daiktus ar įrenginius.
„Svarstant apie pastovesnį papildomą uždarbį, reikėtų įvertinti savo įgūdžius ir kompetencijas. Kai kuriais atvejais paprasčiausia bus „įdarbinti“ tuos pačius gebėjimus, kuriuos pritaikome savo pagrindiniame darbe.
Kitais atvejais papildomu pajamų šaltiniu gali virsti mūsų hobiai ar netgi asmeninės savybės. Na, pavyzdžiui, jei mums puikiai sekasi sutarti su vaikais ar gyvūnais, galbūt mums tiks auklės darbas“, – sako J.Cvilikienė.
Tuomet, „Swedbank“ Finansų instituto vadovės teigimu, reikėtų įvertinti savo galimybes – kiek laiko galime skirti papildomai veiklai, atsižvelgiant į kitus turimus profesinius ir asmeninius įsipareigojimus bei būtinybę pasilinkti laiko poilsiui.
„Pernelyg didelis darbo krūvis gali virsti perdegimu, o tuomet gali apkarsti bet koks papildomas uždarbis ir galimybės patenkinti didesnius finansinius poreikius. Taigi, labai svarbu, kad realistiškai įvertintume, kokią sumą norime uždirbti ir per kiek laiko tai yra įmanoma padaryti“, – akcentuoja J. Cvilikienė.
Didžioji papildomai uždarbiaujančiųjų dalis (43 proc.) šiai veiklai skiria iki 5 valandų per savaitę. Skiriantys 5–10 valandų per savaitę teigia 24 proc. respondentų, 19 proc. sako, kad tam skiria daugiau nei 10 val. per savaitę.
