„Kiekvienas šiandienos darbo rinkos dalyvis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turi suprasti karčią tiesą: visi senstame. Jeigu šalyje neišsivystys visuotinė kultūra vyresnius kandidatus vertinti kaip itin patyrusius, daug naudos verslui atnešti galinčius specialistus, ateis diena, kai diskriminaciją dėl amžiaus darbo rinkoje patirs ir tie, kurie šiandien yra darbdavių geidžiamiausio amžiaus.
Šią diskriminacijos rūšį matome kaip milžinišką ir su laiku didėsiančią problemą, todėl negalime jos ignoruoti“, – sako Jevgenija Krikščiūnė, BTA draudimo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė.
Tiesa, nors diskriminacija dėl amžiaus Lietuvos darbo rinkoje yra opi problema, gera žinia galima vadinti tai, kad daugėja vis dar dirbančių senatvės pensijos amžiaus jau sulaukusių žmonių. Šiandien Lietuvoje jų yra net 75 tūkstančiai – 12 proc. visų pensininkų, kurie sudaro net 5 proc. darbo rinkos dalyvių.
Išskirtinai darbdavių problema
Lietuvos Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad vos 1,5 proc. šalies žmonių galvoja, jog vyresni žmonės savo darbu mažai prisideda prie visuomenės gerovės. Toje pačioje apklausoje nurodoma ir tai, kad net penktadalis vyresnių žmonių susiduria su diskriminacija dėl amžiaus ieškodami darbo.
„Svarstome, kad darbdavių nuostatos bei veiksmai galimai skiriasi nuo bendro visuomenės požiūrio. Ne paslaptis, kad darbdaviai atsargiai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus. Gajūs stereotipai, kad vyresnis kolega vien dėl savo amžiaus nepritaps kolektyve, prasčiau atliks darbą ir panašiai. Gyventojų nuostatų tyrimas rodo, kad net 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas žvelgia teigiamai arba amžiaus nesureikšmina.
Toks prieštaravimas rodo, kad įmonių ir institucijų vadovybė turėtų atviriau vertinti vyresnių žmonių galimybes darbo rinkoje, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą, aktyviau kurti pagarbią ir įtraukią darbo aplinką“, – teigia Marius Morkevičius, Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos patarėjas ryšiams su visuomene.
J.Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad diskriminacija dėl amžiaus būdinga ne visoms įmonėms, o labiau atskiroms jų kategorijoms.
„Tai gali būti startuoliai, kurie siekia inovacijų ir greito augimo, arba didelės bendrovės, siekiančios pasiūlyti naujų produktų ar paslaugų. Liūdna, kad net šiais laikais randame diskriminacinio požiūrio ir darbo skelbimus, kuriuose rašome „Ieškome jauno ir ambicingo komandos nario!“, – sako BTA atstovė.
Koją kiša motyvacijos ir socialinių įgūdžių trūkumas
2024 m. balandžio 1 d. šalyje registruota 65,7 tūkst. vyresnių nei 50 m. bedarbių – 39,6 proc. visų bedarbio statusą turinčių Užimtumo tarnybos klientų. Bendras registruotas nedarbas šalyje – 9,3 procento. Vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų registruotas nedarbas 2024 m. balandžio 1 d. siekė 11,1 proc., tad skirtumas tarp bendros populiacijos ir vyresnių asmenų nedarbo – 1,8 procento.
„Darbdaviai darbuotoją renkasi pagal jo kvalifikaciją, gebėjimus, o ne amžių. Įprasta vadovautis stereotipais, kad jaunesni darbuotojai yra labiau paklausūs rinkoje. Bet nepamirškime, kad vyresnio amžiaus darbuotojai turi daugiau patirties, kompetencijų bei „minkštųjų“ įgūdžių. Kita vertus, Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai turi ir daugiau sveikatos problemų, kurios trukdo tam tikrose darbo pozicijose.
Jie ne taip lanksčiai reaguoja į pokyčius, sunkiau prisitaiko prie modernizavimo procesų“, – skirtingas motyvacijas rinktis vyresnį ar jaunesnį kandidatą aiškina Užimtumo tarnybos komunikacijos specialistė Inga Vegytė.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. įteisintas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Užimtumo tarnyboje jiems nesiūlomas darbas, bet tokie klientai lieka draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Didžiausią darbo rinkai besirengiančių asmenų dalį sudaro vyresni nei 50 m. asmenys (71,1 proc.).
Pagrindinė priežastis trukdanti jų užimtumui – socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti stoka. Atvejo vadybininkai su socialiniais partneriais šiems žmonėms padeda šalinti užimtumą ribojančias kliūtis ir tik tada siūlo įsidarbinti.
Užkrečiamas išankstinis nusistatymas
Slegiami supratimo, kad didelė dalis darbdavių norėtų samdyti tik jaunesnius žmones, vyresnio amžiaus kandidatai patys darbo pokalbiuose jaučiasi nedrąsiai.
Užimtumo tarnybos atstovė I. Vegytė taip pat pastebi, kad vyresni gyventojai dažnai nuvertina savo galimybes ir sutinka dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Motyvacijos trūkumas ir savo gebėjimų nuvertinimas šiuo atveju iš jų pačių sklinda kaip „šioje šalyje nėra vietos senukams“.
„Pakvietę į darbo pokalbį vyresnio amžiaus kandidatą dažnai jaučiame, kad jis ar ji jaučia nepasitikėjimą savimi ar net atvirai klausia „Jūs tikriausiai ieškote jaunesnio darbuotojo?“ ar „Tikriausiai man nepavyks!“. Tokiais atvejais pokalbio metu stengiamės paaiškinti kandidatui, kad drąsa pokyčiams ir motyvacija yra svarbiausias dalykas norint išmokti naujų dalykų ir prisitaikyti prie naujos darbo vietos“, – pasakoja J.Krikščiūnė.
Personalo valdymo specialistė išskiria ir diskriminacijai atsparių įmonių kategoriją.
„Įmonės, kurios yra atsparios amžiaus diskriminacijai, dažniausiai pasižymi atvirumu ir įvairove. Jos skatina įvairaus amžiaus darbuotojų įdarbinimą ir vertina jų įnašą į kompanijos veiklą, nepaisant amžiaus. Taip įmonė, kurioje vadovaujančiose pareigose yra skirtingo amžiaus lyderių, dažniau bus atvira visų amžiaus grupių darbuotojams ir sumažins diskriminacijos riziką“, – argumentuoja J.Krikščiūnė.
