Pasak jo, lošimų verslo protegavimas asociacijoje nebuvo derintas ir diskutuotas.
Taip S.Leonavičius reagavo į BNS savaitgalį paviešintus lošimų sektoriuje veikiančių verslininkų ir lobistų prašymus politikams sušvelninti ambicijas griežtinti lošimų rinkos reguliavimą.
Paskelbtame pareiškime jis teigė, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos pozicijos dėl valstybinės lošimų sektoriaus priežiūros regioninės asociacijos „nei matė, nei girdėjo“.
Tai nebe pirmas kartas, kai S.Leonavičius kritikuoja R.Varkulevičių.
„Vis aktualesnis klausimas, su kuo derina pozicijas R.Varkulevičius, ir kokio dar tipo įmones šis žmogus proteguos (...)“, – teigė S.Leonavičius.
Jis piktinasi, kad R.Varkulevičius vienasmeniškai pasirašinėja lobistinius raštus, kuriame dėstomų pozicijų negalima apibūdinti kaip viešojo intereso gynimo.
„Šio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos kreipimosi Vilniaus rūmai nei matė, nei girdėjo, o kontraversiško lošimų biznio protegavimas nederintas ir nediskutuotas“, – kalbėjo Vilniaus rūmų vadovas.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija 2020 metų gruodį kreipėsi į Seimą, prašydama atidėti įstatymo įsigaliojimą dėl lošimo įrenginių prijungimo prie bendros lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS).
Ši pataisa turi įsigalioti šių metų lapkritį, tačiau asociacija paprašė Seimo atidėti įsigaliojimą iki 2024-ųjų lapkričio.
„Tai ne pirmas atvejis, kai R.Varkulevičius vienasmeniškai priima sprendimus, nederindamas pozicijų su regioniniais rūmais“, – pranešime sakė S.Leonavičius.
Tai ne pirmas atvejis, kai R.Varkulevičius vienasmeniškai priima sprendimus.
Jo teigimu, tokiu elgesiu R.Varkulevičiaus veikla diskredituoja rūmų vardą, o naujai paaiškėję faktai, kad asociacija gina lošėjų verslo pozicijas, tik sustiprina Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų argumentus, išreiškiant nepasitikėjimą R.Varkulevičiumi.
Tuo tarpu R.Varkulevičius BNS teigė, kad dėl temų, kuriomis kreipiasi į valdžios institucijas, nesprendžia savavališkai.
„Visos iniciatyvos dėl kreipimosi išeina iš (regioninių – BNS) rūmų. Tada, kai rūmų nariams (įmonėms – BNS) atsiranda tam tikras poreikis kreiptis į valdžią“, – sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.
Pasak jo, kai kurios lošimų sektoriaus įmonės priklauso regioniniams rūmams, kuriuos vienija asociacija.
R.Varkulevičiaus teigimu, raštą dėl lošimų sektoriaus inicijavo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kuriems priklauso pramogų bankas „Nesė“.
Ši bendrovė buvo viena aktyviausių diskusijose su politikais dėl lošimų organizatorių veiklos kontrolės.
Nepasitikėjimą R.Varkulevičiumi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų išreiškė, kuomet jis visų narių vardu prakalbo apie pirmumo teisę skiepyti verslą ir kompensacijas įmonėms.
Valstybės vadovams išsiųstame rašte buvo teigiama, kad jį pasirašo visų regioninių rūmų ir asociacijos vadovai, tačiau Vilniaus rūmų vadovas sako, jog pozicija su jais irgi nebuvo suderinta.
Tuo metu Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai išreiškė pasitikėjimą R.Varkulevičiumi, jis pats teigė trauktis iš pareigų neketinantis.
R.Varkulevičius Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams vadovauja nuo 2019-ųjų, kai buvo išrinktas ketverių metų kadencijai.
Siekius padidinti lošimų ir loterijų verslo mokesčius bei įpareigoti lošimų automatus prijungti prie LAKIS teisėsauga mini komentuodama ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos ir neskaidrios įtakos teisėkūrai, apie kurį paskelbta praėjusią savaitę.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), įtariamieji siekė paveikti įstatymus, „susijusius su lošimų automatų sujungimu į bendrą sistemą bei loterijų ir lošimų mokesčio tarifų padidinimu“.
Seimas dar 2017 metais priėmė pataisas, įpareigojančias verslininkus lošimų įrenginius prijungti prie LAKIS, o jų įsigaliojimas numatytas 2021 metų lapkritį, tačiau tiek svarstant projektą prieš ketverius metus, tiek pastarąjį pusmetį rinkos dalyviai siekė šį terminą nukelti.
Kita STT minima teisėkūros iniciatyva yra susijusi su šių metų gegužę registruotu Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektu. Pradiniame jo variante loterijų organizatoriams būtų didinami mokesčiai, tačiau vėliau pasiūlyta apmokestinimą kilstelti ir lošimų rengėjams.
