Latvijoje, atliktos apklausos duomenimis, pagalbą pinigais yra skyrę 29 proc., daiktais ir maistu – 13 proc. apklaustųjų. Estijoje taip atsakiusiųjų buvo atitinkamai 34 proc. ir 15 proc. respondentų.
Už laisvę kovojančius ukrainiečius pinigais Lietuvoje daugiausia remia 18–29 metų jaunimas (58 proc.) ir 60–74 metų gyventojai (58 proc.). Prie humanitarinės pagalbos prisidėti daiktais, drabužiais ar maistu labiausiai linkę 50-–59 metų gyventojai (31 proc.).
Žmonių noras padėti ukrainiečių tautai skiriant finansinę ir materialinę paramą neapsiriboja, nors kitų formų pagalba yra ne tokia populiari. Po 3 proc. Lietuvos gyventojų nurodė ukrainiečiams padėję ar padedantys savanoriaudami ir suteikdami apgyvendinimą karo pabėgėliams. Latvijoje tokią pagalbą teikia po 1 proc., o Estijoje – atitinkamai 3 proc. ir 1 proc. apklaustų gyventojų. Kas dešimtas lietuvis (12 proc.), latvis (9 proc.) ir estas (12 proc.) pažymėjo randantys kitų būdų padėti Ukrainos žmonėms, tačiau jų nedetalizavo.
Po maždaug dešimtadalį (9 proc.) apklaustųjų kiekvienoje šalyje pripažino pagalbos Ukrainai dar neskyrę, bet ketinantys tai padaryti.
Lietuvoje vos 13 proc. gyventojų prie pagalbos jokia forma neprisidėjo ir to daryti neketina. Latvijoje ir Estijoje ši dalis didesnė ir siekia atitinkamai 40 proc. bei 33 procentus.
„Baltijos šalių gyventojai žino laisvės kainą, todėl visapusiškai remia Ukrainos žmones – prisideda prie humanitarinių iniciatyvų, renka lėšas ir paramą būtiniausiais daiktais ir maistu, atveria savo namų duris pabėgėliams. Gyventojų norą padėti rodo ne tik apklausos duomenys, bet ir mūsų banko klientų veiksmai. Galimybė iškeisti mūsų lojalumo programos taškus, kuriuos klientai kaupia kaskart atsiskaitydami kortele, į humanitarę paramą ukrainiečiams sulaukė didelio palaikymo“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų balandį. Joje dalyvavo po tūkstantį kiekvienos šalies gyventojų.