Ekonomikos ir inovacijos ministerijos duomenimis, iki šiol iš viso 19 990 įmonių pateikė paraiškas subsidijai gauti – iš jų 11 356 paraiškos perduotos išmokėjimui, kas sudaro 24,8 mln. eurų. Tiesa, paskirstyti žadėta 150 mln. eurų.
Iki šiol yra nagrinėjamos 3 159 paraiškos, o net 3 955 paraiškų – atmestos.
Atmetama – kas ketvirta
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius skaičiuoja, kad kas ketvirtos įmonės paraiškos gauti subsidiją yra atmetamos.
„Iš numatytų 150 mln. eurų penktadienį buvo suteikta subsidijų tik 24,8 mln. eurų. Kuomet pradėjome aiškintis, pasirodo, kad VMI atmeta labai daug paraiškų, tą rodo statistika, kuri mums buvo pateikta“, – 15min sakė jis.
A.Butkevičiaus teigimu, viena iš priežasčių, kodėl atmetamos paraiškos, susijusi su individualiomis įmonėmis. Subsidijų teikimo apraše nurodyta, kad įmonė turi būti pateikusi finansinę ataskaitą už 2019 metus. Tačiau individualios įmonės pagal įstatymą tai privalo daryti tik tuo atveju, jei tai numatyta jos nuostatuose.
„VMI vadovaujasi Vyriausybės nutarimu ir patvirtintu aprašu, todėl tokias paraiškas atmeta. Kai kurios individualios įmonės pačios neturi buhalterių, juos samdo“, – kalbėjo jis.
Seimo narys kreipėsi ir į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę prašydamas, kad subsidijų teikimo aprašas būtų patikslintas. Tačiau, kaip pats teigia, į tai nebuvo sureaguota.
„Komitetų posėdyje tiek mes, tiek kiti Seimo nariai raginome atsisakyti tokio perteklinio reikalavimo, nes iš verslo, ypač smulkiojo, neturėtų būti reikalaujama duomenų, kurie jau yra valstybės informacinėse sistemose.
Valstybinė mokesčių inspekcija gauna įmonių pelno mokesčio deklaracijas, iš kurių matyti įmonių finansiniai rezultatai ir pagal tai galėtų įvertinti individualių įmonių atitikimą kriterijams subsidijoms gauti. Kitas variantas, kad įmonės, teikdamos paraišką, galėtų laisva tvarka deklaruoti reikalingus finansinius rodiklius“, – rašoma kreipimesi į premjerę, kurį pasirašė A.Butkevičius ir „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Per maža paramos kartelė
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis dėl individualių įmonių didelės problemos nemato.
„Nori gauti pinigų, turi įvykdyti kriterijus. Čia nėra teisinio prieštaravimo, tai paprasčiausia sukurtas dar vienas administracinis barjeras“, – įsitikinęs jis.
Tačiau, anot A.Romanovskio, valstybė nusistatė tokius kriterijus, dėl kurių objektyviai negali išdalinti visos numatytos sumos, nes bendrovės negali gauti didesnio kiekio pinigų.
„Jei nustatai, kad parama yra 25 proc. nuo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir visiems, kurie ateina, kreipiasi, gaunasi tik 30 mln. eurų, nors sakei, kad išdalinsi 100 mln. eurų, tai klausimas, gal per žemą kartelę nusistatei“, – 15min kalbėjo jis.
Tiesa, A.Romanovskis daro prielaidą, kad daugiausia paraiškų atmetama dėl susijusių įmonių.
„Jeigu suranda susijusią tų pačių akcininkų įmonę, kuri nėra nukentėjusi, viskas – atmeta“, – aiškino jis.
Atmeta dėl finansinių ataskaitų ir nemokėto GPM
VMI atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė 15min tvirtino, kad iš 4,1 tūkst. atmestų paraiškų daugiau kaip pusė, 2,2 tūkst., sulaukė neigiamo atsakymo, nes įmonės 2019 metais nemokėjo GPM, nuo kurio ir yra apskaičiuojama subsidija.
„Dar apie trečdalis paraiškų atmesta dėl nepateiktų finansinių ataskaitų Registrų centrui už 2019 m. (1,4 tūkst. įmonių), tačiau pažymėtina, jog tokios įmonės, pateikusios finansines ataskaitas, galės dar kartą teikti paraišką subsidijai gauti“, – sakė ji.
R.Giedrienės teigimu, 269 įmonės sulaukė neigiamo atsakymo, nes sausio 1 dieną ir paraiškos teikimo mėnesio pirmą dieną, nedirbo nė vienas darbuotojas.
O 204 paraišką teikusios įmonės negalėjo pretenduoti į subsidiją dėl vykdomos veiklos žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros, kredito ir finansų srityse. 52 įmonių paraiškos buvo atmestos, nes pareiškėjai neatitiko patikimo mokesčių mokėtojo kriterijaus.
„690 įmonių paprašyta pateikti papildomus dokumentus. VMI, dirbdama su atsirinktomis nagrinėjimui paraiškomis po prašymo pateikti papildomą informaciją, dažniausiai paraiškų netenkina dėl to, jog jas teikusios įmonės laiku nepateikia papildomų dokumentų, dėl šios priežasties atmestos 128 paraiškos subsidijai gauti. Taip pat 35 įmonės sulaukė neigiamo atsakymo, kai įmonės, žinodamos apie karantino metu esančius veiklos ribojimus, išsimokėjo dividendus“, – komentavo ji.
VMI duomenimis, iš viso 1785 individualių įmonių pateikė paraiškas dėl subsidijos, iš jų 405 įmonių pervesta 0,7 mln. eurų subsidijos.
„1,2 tūkst. individualių įmonių dar turi pateikti finansines ataskaitas Registrų centrui, tada galės vėl pretenduoti į subsidiją. Taip pat apie 300 įmonių sulaukė neigiamo atsakymo ir dėl to, kad 2019 m. nemokėjo GPM, nuo kurio, kaip jau minėta anksčiau, yra skaičiuojama subsidija“, – tikino R.Giedrienė.
Kodėl tuomet individualioms įmonėms reikia teikti ataskaitas, nors pagal įstatymą jos to daryti neprivalo? R.Giedrienės teigimu, subsidijų aprašas yra parengtas pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytas ir su Europos Komisija suderintas sąlygas bei kriterijus.
„Jame numatomos sąlygos bei kriterijai, kuriuos turi atitikti įmonės, norinčios pretenduoti į subsidiją. Viena jų – įmonė turi būti pateikusi finansines ataskaitas už 2019 m. Registrų centrui, pagal šias ataskaitas vertinamas įmonės atitikimas Aprašo 4.1 p. nurodytai įmonės sąvokai“, – kalbėjo R.Giedrienė.
Ministrės tempai netenkina
Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakyme 15min teigė, kad savo poziciją dėl paramos skirstymo ministrė Aušrinė Armonaitė išsakė viešai praėjusią savaitę po susitikimo su Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir VMI vadovais.
„Ministrės netenkina dabartiniai paramos skirstymo tempai, todėl susitikimo metu suformuota užduotis, kad santykinai paprastesnės pagalbos priemonės – turgavietės mokesčio kompensavimas ir subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms – būtų įgyvendamos didesniu tempu“, – 15min atsakė ministerijos atstovai.
Ministerijos atsakyme nurodoma, kad, ministrės nuomone, sprendimai dėl paramos turi būti priimami kas savaitę, mažinamos biurokratinės kliūtys ir formalumai. Taip pat įmonėms, kurių veikla karantino metu buvo ribojama, priklausančios minimalios 500 eurų subsidijos būtų išmokamos nedelsiant.
„VMI ir LVPA susitikimo metu teigė, kad paramos skirstymo tempus labiausiai stabdo apyvartos kritimo skaičiavimo algoritmas, klaidos pildant paraiškas ir nurodant sąskaitas bei įmonių tikrinimas – kai kurių jų apyvarta karantino metu ne krito, bet augo ir todėl parama joms nepriklauso“, – rašoma atsakyme 15min.
15min primena, kad 150 mln. eurų subsidijoms sudaro didžiąją dalį pirmojo gruodį prisiekusios Vyriausybės patvirtinto paramos nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui paketo. Dar 30 mln. eurų šiame pakete yra numatyta paskoloms.
Be to, valdžia palaipsniui tvirtina ir antrąjį paramos paketą, iš kurio pinigų sulauks ypač nukentėjusios įmonės (kurių apyvarta krito 60 proc. arba daugiau), savarankiškai dirbantieji ir turgaus prekeiviai. Taip pat numatytos kompensacijos darbuotojus dėl koronaviruso testuojančioms įmonėms.
