Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Parduodami daiktus internetu galite pakliūti į sukčių rankas – naudojamasi ir žinoma įmone

Nusprendę parduoti senus daiktus internetu, galite užkibti ant sukčių jauko. Viena iš jų naujesnių apgavystės schemų – nusikaltėliai tvirtina neva apmokėję už parduodamą prekę ir jos pervežimą žinomos kompanijos tinklalapyje bei paprašo „patvirtinimo“, kuriam atlikti pardavėjui prireiks suvesti asmens duomenis: vardą, pavardę, kortelės numerį, jos galiojimo laiką. Policija ir bankų asociacija įspėja, kad sukčiai tampa vis išradingesni ir ragina jokiais būdais neatskleisti banko duomenų.
Saugumas internete
Saugumas internete / 123RF.com nuotr.

Parodo nuoširdų domėjimąsi preke

Ši istorija nutiko 15min žurnalistei. Savaitgalį nusprendusi parduoti naudotą šaldytuvą, įkėliau skelbimą portaluose skelbimai.lt ir alio.lt. Netrukus per Viberį sulaukiau žinutės iš moters, vardu Marija.

Ekrano nuotr. /Pirkėja apsimetusi Marija
Ekrano nuotr. /Pirkėja apsimetusi Marija

Rusiškai bendravusi moteris domėjosi, kodėl parduodu šaldytuvą, ar padarysiu nuolaidą, ar yra kokių defektų. Kadangi ji iš Klaipėdos, o aš iš Vilniaus, Marija teigė užsakysianti pervežimo paslaugą, o už prekę atsiskaitysianti pavedimu. Iš mano atsakymų buvo akivaizdu, kad gerai rusų kalbos nemoku.

Sekmadienį prieš einant miegoti gavau žinutę, kad minėta moteris apmokėjo už prekę ir pervežimą. Taigi man tereikia apmokėjimą patvirtinti ir gauti jos atliktą pavedimą. Patikslinus, kad laukiu įprastinio bankinio pavedimo, ji parašė, kad viskas apmokėta, tereikia patvirtinti.

Susirašinėjimas su sukčiaujančia moterimi
Susirašinėjimas su sukčiaujančia moterimi

Marija pasivadinusi moteris atsiuntė nuorodą į neaiškų puslapį, kuris neva yra pervežimo paslaugas teikiančios įmonės „Pony Express“. Ji nurodė iškart spausti žalią mygtuką, taip esą patvirtinant, kad gausiu pinigus už prekę.

Vis dėlto paspaudus minėtą mygtuką, atveriamas langas, kuriame prašoma suvesti savo banko kortelės numerį, savininko vardą pavardę, kortelės galiojimo laiką ir pan. Šių duomenų neįvedžiau. Policija jau yra įspėjusi dėl naujo sukčiavimo būdo, kai sukčiai susisiekia su auka per „Viber“ programėlę. Ne kartą kartota ir apie tai, kad niekuomet negalima įvesti savo asmeninių duomenų – juos išgauti sukčiai nuolat atranda naujų būdų.

Tuomet Marija ėmė kartoti, kad dabar jai pinigų grąžinimo teks laukti dvi savaites, kai ji pasistengė pervesti juos greituoju būdu, o aš spyriojuosi ir nepatvirtinu. Mūsų pokalbis tuo ir pasibaigė: man supratus, kad ji sukčiauja, o jai – kad perpratau jos schemą.

Nukentėjusių yra daugiau, bet Klaipėdoje veikianti įmonė nieko bendra su tuo neturi

Klaipėdoje iš tiesų veikia įmonė panašiu pavadinimu. Kaip nurodyta rekvizitai.lt tinklalapyje, ji teikia transporto, logistikos, muitinių paslaugas. Vis dėlto bendrovė nieko bendro su šiuo ir panašiais sukčiavimo atvejais neturi – jos vardu sugalvojo pasinaudoti sukčiai.

Panašiu pavadinimu Klaipėdoje veikiančios įmonės „Pony Express Europe“ vadovė Jolanta Kalkauskaitė 15min sakė laukianti IT specialistų išaiškinimo, kaip sukčiai gali naudotis pony express domenu, už kurį įmonė moka pinigus.

„Kaip taip gali būti? Aš neišmanau tų dalykų. Paspaudus jūsų atsiųstą nuorodą rodo, kad apmokėtas jūsų pervežimas. Bet mes neturime savo internetinio puslapio, socialinių tinklų paskyrų, mes savo paslaugų neparduodame. Neturim tokių atsiskaitymo galimybių. Tiesiog naudojamasi mūsų įmonės domenu, dabar aiškinamės, kaip taip gali būti“, – tvirtino ji.

Pasak J.Kalkauskaitės, „Pony Express“ yra didelė rusų įmonė, tačiau su ja Lietuvos įmonę sieja tik panašus pavadinimas.

„Nuo tada, kai prasidėjo įtempta situacija, labai nemažai sulaukiame skambučių, žmonės paniškai ieško, kaip išsiųsti savo siuntinius į tuos kraštus, nepasitikrinę, kur siunčia pinigus. Jūsų siųstame puslapyje nepažymėta biuro vieta, informacijos apie mus nemeta, pusė latviškai, pusė lietuviškai, akivaizdžiai matosi, kad netikras puslapis. Žmonių neapsižiūrėjimas, iš tos laimės, kad rado, kur galima krovinį išsiųsti į Rusiją, nepagalvoja, kur veda savo duomenis“, – komentuoja įmonės vadovė.

Žmonių neapsižiūrėjimas, iš tos laimės, kad rado kur galima krovinį išsiųsti į Rusiją, nepagalvoja, kur veda savo duomenis, – komentuoja įmonės vadovė.

Ji pripažino, kad panašių skundų sulaukia ne pirmą kartą. Pasinaudojant įmonės vardu apgauta ir daugiau žmonių. Vis dėlto įmonė niekuo pagelbėti negali ir ragina visuomet pagalvoti, kokius duomenis ir kur suvedate.

„Nukentėjusių yra, skambina ir klausia, kodėl mums nuskaitė pinigus, bet niekas neatėjo paimti krovinio, nieko negalime padėti – jei vedi pinigus, turi pasitikrinti, kur vedi. Dabar kaip ir mūsų, tų rusų vardu pradėjo sukčiauti“, – teigia ji.

Skelbimų portalai nieko negirdėjo

Tuo metu žurnalistei kreipusis į skelbimai.lt priklausančią įmonę „All Media Digital“, jos vadovas Elvijus Gudžiūnas teigė, kad nėra nei girdėjęs, nei susidūręs su panašiais atvejais.

Paskambinus prieinamais kontaktais į alio.lt, atsiliepusi darbuotoja, teikianti pagalbą portalo vartotojams, teigė nieko negalinti pasakyti apie tokius atvejus ir žadėjo persiųsti užklausą vadovui, kuris turėtų atsakyti per pirmadienį. Vis dėlto iki darbo pabaigos jokio atsakymo redakcija negavo.

Išaugo sukčiavimo atvejų

Žurnalistei pranešus apie tokį atvejį virtualiam policijos patruliui, šis pagyrė, kad ji nesuvedė jokių duomenų ir perspėjo ne tik nesivelti į kalbas, bet ir apskritai blokuoti tokius numerius, kai skambinama per „Viber“.

Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis 15min informavo, kad, analizuojant sukčiavimų statistiką, matyti, kad šiemet per 2 mėnesius sukčiavimų registruota 14 proc. daugiau nei pernai.

2022 m. sausį–vasarį tokių būta 416, o 2021 m. sausį–vasarį – 363.

Svarbūs patarimai

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė teigia, kad aprašytas sukčiavimo atvejis susijęs su pirkimo bei pardavimo skelbimais socialiniuose tinkluose, kai apie pardavėją arba pirkėją pateikiama gana ribota informacija. Taigi sudėtinga įsitikinti jo patikimumu, o pasiūlius neįprastą, bet iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantį atsiskaitymo metodą, asmuo iš tiesų įtraukiamas į sukčiavimo schemą.

„Primename, kad ir prekiaujant, ir apsiperkant internetu reikėtų išlikti kritiškiems. Kalbant apie bendravimą telefonu, elektroniniu paštu arba per pokalbių programėlės, patartume apdairiai vertinti pranešimus ir skambučius, kurių sulaukėte ne iš savo pažįstamų asmenų. O juo labiau neskubėti vykdyti nepažįstamųjų prašymų ar nurodymų, susijusių su pinigais, nespausti ant pateikiamų nuorodų“, – pataria V.Kiguolienė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Valerija Kiguolienė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Valerija Kiguolienė

Ji ragina neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko informacijos, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote, o tapus sukčiavimo auka – pranešti savo bankui ir policijai.

Užsitęsus pandemijai artimoje ateityje gali daugėti sukčiavimų, ypač elektroninėje erdvėje.

Lietuvos policijos tinklalapyje taip pat rasite patarimų, kaip nepakliūti į panašių sukčių pinkles. Lietuvos policija sako, kad tiek oficialiai, tiek neoficialiai platinama informacija apie grėsmes, rekomendacijas ir paslaugas dėl viruso ir karantino situacijos yra palanki sukčiavimo organizatoriams kurti naujas turto išviliojimo legendas. Karantino laikotarpiu rekomenduojama mažinti atsiskaitymą grynaisiais ir skatinti elektroninio atsiskaitymo būdus. Tikėtina, kad dėl to progresuos elektroninės bankininkystės duomenų išviliojimas tiek telefoninio sukčiavimo, tiek kitais socialinės inžinerijos būdais.

Policija pataria

  • Nesiųskite avanso asmenims, kurių nepažįstate, pirkite tik iš patikimų internetinių parduotuvių, atkreipkite dėmesį į pirkėjų įvertinimus.
  • Neatsakykite į įtartinus pranešimus ir skambučius.
  • Sukčiai gali pasinaudoti ekstremalia padėtimi – neatidarykite durų nepažįstamiems asmenims, renkantiems aukas medikams, siūlantiems namų dezinfekavimo ar kitas paslaugas.
  • Atminkite: pareigūnai netikrina higienos normų, nesiūlo dezinfekavimo paslaugų, nerenka aukų dėl susidariusios situacijos.
  • Niekada elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėmis ar skambučiais neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu elektroniniu paštu ar telefonu atskleisti asmeninę informaciją (pvz., asmens kodą, kreditinės ar debetinės kortelės numerį, banko autentifikavimo kodą ir kita).

Daugiau patarimų rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?