Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad valstybė neturi finansinių galimybių didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų bazinį atlyginimą, tačiau žadėjo, kad šis klausimas bus sprendžiamas ateityje.
Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Teisėjų taryba siūlė apsvarstyti galimybę didinti pareiginės algos bazinį dydį, o Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga reikalavo jį padidinti iki 138 eurų. Tačiau Vyriausybė tam nepritarė.
Kadangi minėtas bazinis dydis negalioja vadinamiesiems biudžetininkams – gydytojams, mokytojams – konservatorius Jurgis Razma siūlo į Seimui teikiamą projektą įrašyti nurodymą Vyriausybei patvirtinti didesnius atlyginimų koeficientus biudžetinių įstaigų darbuotojams. Jų atlyginimų koeficientai nustatomi Vyriausybės nutarimu.
Be to, pagal J.Razmos siūlymą, Vyriausybė turėtų Seimui pateikti įstatymų projektus, kuriais būtų didinami žemesnių ir vidutinių kategorijų valstybės tarnautojo atlyginimų koeficientai.
Konservatoriaus teigimu, pastaraisiais metais sparčiai didinant minimalią mėnesinė algą (MMA) ir nekeliant iš valstybės biudžeto finansuojamų darbuotojų bei valstybės tarnautojų atlyginimų, dalies aukštos kvalifikacijos darbuotojų algos susilygino ar priartėjo prie MMA.
Pastarąjį kartą pareiginės algos bazinis dydis keistas 2009 metais – prasidėjus ekonominei krizei jis buvo sumažintas nuo 142 eurų iki 130,5 euro.
Pernai Seime tik antru kartu užteko balsų patvirtinti ministerijos siūlomam 130,5 euro baziniam dydžiui, tarp prieštaraujančių tuomet buvo ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovų. Tuomet taip pat argumentuota, kad mažiausiai uždirbančių tarnautojų algos jau beveik prilygsta minimaliai mėnesio algai.
Naudojant minėtą bazinį dydį skaičiuojami atlyginimai valstybės politikams, tarp jų ir Seimo nariams, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams. Iš viso – maždaug 50 tūkst. žmonių Lietuvoje.
