Plane nurodoma, jog valstybės institucijos privalo iki 2013 m. liepos 1 d. įvertinti, kokius teisės aktus būtina priimti iki euro. Nurodoma, kad Euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Bus imtasi visų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas.
Privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpis prasidės po mėnesio, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir tęsis vienus metus po euro įvedimo.
Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos bankas skelbs Lietuvos Respublikoje Europos Centrinio Banko nustatytus euro ir pagrindinių užsienio valiutų kursus.
Euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais bus perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
Visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į tarpbankines palūkanų normas VILIBOR nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR, išskyrus vienos nakties paskolų palūkanų normą.
Bankai turi visapusiškai parengti bankomatų tinklo infrastruktūrą eurų banknotams išduoti ir užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Bankai turi užtikrinti, kad bankomatų išduodamų eurų banknotų nominalų struktūroje dominuotų mažieji nominalai.
Taip pat pateikiama visuomenės informavimo strategija įsivedant eurą. Paskutinis „Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2012 m. balandį. Jo duomenimis, labiausiai Lietuvos gyventojai baiminasi galimų piktnaudžiavimų ir bandymų manipuliuoti kainomis pasinaudojant euro įvedimu. Iš informavimo kampanijos elementų apklaustiesiems svarbiausias atrodo kainų dviem valiutomis rodymas parduotuvėse bei komunalinių paslaugų sąskaitose ir reklama per televiziją.
