Vašingtonas šią idėją pasiūlė ketvirtadienį kaip dalį JAV prezidento Joe Bideno pastangų pasiekti susitarimą su didžiosiomis ekonomikomis dėl bendro minimalaus pelno mokesčio įvedimo, kad būtų nutraukta valstybių konkurencija siekiant įmones privilioti mažesniais mokesčiais.
Prancūzija ir Vokietija yra didžiausios euro zonos ekonomikos, o jų parama yra labai svarbi vykstant deryboms šiuo klausimu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir tarp Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire, atvykęs į derybas su savo euro zonos kolegomis, teigė, kad Prancūzija „gali sutikti su 15 proc. tarifu – tai gali būti geras kompromisas“.
Vis dėlto „pagrindinis klausimas nėra skaičius“, – teigė B.Le Maire ir primygtinai priminė, kad greitas politinis susitarimas būtų labai svarbus ir jį reikalinga pasiekti ne vėliau kaip iki G20 susitikimo Italijoje liepos mėnesį.
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas pasveikino JAV pasiūlymą kaip „tikrai didelę pažangą“, kuri derybas atvedė į „tašką, kuriame galime išvysti, kad mums pavyks susitarti“.
EBPO derybomis siekiama sustabdyti tai, ką Vašingtonas vadina „lenktynėmis iki galo“, vykstančias tarp šalių, besivaržančių siekiant pasiūlyti įmonėms galimybę mokėti mažiausius mokesčius.
Europoje Prancūzija ir Vokietija yra pagrindiniai idėjos įvesti visuotinį pelno mokestį rėmėjos, tačiau jis neramina mažesnes ES valstybes narių, kurių ekonomika priklauso nuo mažų mokesčių, skirtų išlaikyti dideles įmones savo šalyse.
„Diskusijos vis dar atviros“, – teigė Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna, kurio šalyje būstines turi „Amazon“ ir kitos tarptautinės bendrovės.
„Kol tai bus bendras visų mūsų sutartas lygis, jis palengvins visų mūsų gyvenimą“, – pridūrė jis.
