Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija sudarydamos koaliciją į jos sutartį įsirašė tokį vertybinį įsipareigojimą:
„Atsakomybė prieš ateities kartas. Negalime beatodairiškai didinti šiandieninio vartojimo ateities kartų sąskaita, tiek kalbant apie finansinę skolą, tiek apie nevaržomą gamtos išteklių naudojimą.“
Skolinimosi poreikiai išaugo
Tačiau valdžios sektoriaus skola nominaliais skaičiais pastaruoju metu tik auga.
„Pastaraisiais metais padidėjo skolinimosi poreikiai priemonėms, susijusioms su COVID-19, krašto gynybai ir saugumui stiprinti, pagalbai nuo Rusijos karinių veiksmų besitraukiantiems Ukrainos žmonėms. Taip pat gyventojų pajamų didinimui, energinio kainų šoko amortizavimui, valstybės įmonių, patiriančių nuostolių dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymo, paramai“, – atsakyme 15min vardijo Finansų ministerijos Komunikacijos skyrius.
Nepaisant to, ministerijos duomenimis, prognozuojama, kad šįmet, lyginant su ankstesniais metais, valstybės skola procentine išraiška sumažės iki 43,3 proc. BVP.
Taip prognozuojama, nes BVP auga.
„Numatoma, kad 2023 metais skolos ir BVP santykis šiek tiek padidės – iki 43,7 proc. BVP, o 2024–2025 metais stabilizuosis, sudarydamas apie 42,6 proc. BVP“, – nurodė ministerija.
