Valstybės kontrolė vertina, kad skurdo rodikliai gerėja, tačiau ne dėl valstybės teikiamos socialinės paramos.
86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant teikiamą savivaldybės, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 Eur per mėnesį, parodė audito rezultatai.
Tik 3 proc. vienišų paramos gavėjo galėjo patenkinti minimalius vartojimo poreikius. Tiesa, situacija tarp paramą gaunančių šeimų kiek geresnė – 56 proc. šeimų su 3 ir daugiau vaikų galėjo minimalius poreikius patenkinti.
Valstybė socialinėms pašalpoms, paslaugoms ir kompensacijoms panaudojo apie 271 milijoną eurų, o pašalpą gavo 71,2 tūkst. asmenų.
Paramos sistema nepradėjo geriau veikti, pinigai lieka savivaldybėse
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė akcentavo, kad Lietuva ES išsiskiria tarp ES šalių, turėdama vieną didžiausių pajamų nelygybės rodiklių – 20 proc. turtingiausių čia uždirba 7,1 karto daugiau nei 20 proc. neturtingiausių, o tarptautinės institucijos šią problemą siūlo spręsti gera ir efektyviai veikiančia socialinės paramos sistema.
Tačiau, kaip rodo auditas, pastaruoju metu socialinių išmokų sistema neprisidėjo prie skurdo rodiklių mažėjimo – mažinimo lygmuo išliko ties 5,7 proc. ir pernai, ir užpernai.
„Ji geriau veikti nepradėjo per paskutinius metus“, – pripažįsta Ž.Simonaitytė.
„Nustatėme, kad suteikiant paramą nėra vertinama, ar visuma priemonių, įskaitant paslaugas, išmokas ir lengvatas, užtikrins minimalių vartojimo poreikių dydį. Nėra išsiaiškinami gyventojų individualūs poreikiai, todėl parinkti skatinimo ar motyvavimo priemones, padėsiančias įsitraukti į darbo rinką ar visuomenę, sudėtinga“, – pranešime teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aušrinė Asanavičienė.
Lyginant 2017 ir 2018 m. rodiklius, absoliučiame skurde gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo 78 tūkst. – iki 312 tūkst., bet socialinės išmokos tam įtakos neturėjo. Žinoma, be pašalpų skurdas būtų dar didesnis (ir 2017, ir 2018 m. parama skurdą mažino 5,7 procentinių punktų).
Nustatyta, kad savivaldybės nepanaudoja maždaug pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinės paramos priemonėms išlieka nepatenkintas. Savivaldybės yra atsakingos už socialinės paramos teikimą. Tačiau savivaldybės buvo linkusios didinti švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidas.
Skurdo lygiui apskaičiuoti naudojamos tik asmenų gautos piniginės lėšos – jų gauta parama, pvz., maisto produktais ar kt., nėra vertinama.
Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių ES, o tarptautinės institucijos (EBPO, EK) pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas Lietuvoje išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis pagerėjo nedaug, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei ES.
E.Bingelis: žmonės ne viskuo gali pasinaudoti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis pripažįsta, kad auditas „padeda mums patiems ieškoti, kur turime tobulėti ir atnešame daugiau diskusijų į viešąją erdvę“.
„Pašalpas gauna 2 iš 100 žmonių, kuriuos mes sutinkame. Mes tikrai neturime galvoti, kad valstybės paramos sistema yra visuomenės piktnaudžiavimo mechanizmas“, – kalba E.Bingelis.
Jis patikina, kad socialinės paramos mechanizmus reikia suderinti, kad jie veiktų geriau, ir čia svarbus savivaldybių vaidmuo.
„Socialinės paramos arba socialinių paslaugų sistema veikia kaip restoranas be meniu. Ne viskas, kas padėta, galima pasinaudoti, bet ir ne viskas, kas padėta, yra visas siūlomas meniu. Žmogus nėra galios pozicijoje pasirinkti – savivaldybė yra galios pozicija, ką jam gali pasiūlyti“, – vertino E.Bingelis.
Anot jo, ne kiekvienas asmuo žino, kokiomis lengvatomis ar išmokomis gali pasinaudoti. Jis stebėjosi, kad sutaupoma pusė socialinėms paslaugoms skirtų lėšų suma – tai reiškia, kad arba išmokos galėtų būti dvigubai didesnės, arba jas galėtų gauti daugiau asmenų.
„Gerovės valstybė yra ne didelės pašalpos, o tai, kiek mes esame saugūs“, – kalbėjo viceministras ir pažymėjo, kad parama turi būti atrama, kai šeimas užklumpa problemos.
Savivaldybių atstovė: parama panaudojama ne tik išmokoms
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė pažymi, kad savivaldybės paramą teikia ne tik piniginę, ir lėšos panaudojamos teikiant socialines paslaugas, socialinį būstą ir pan.
„Numatyta nepanaudotų paramai lėšų panaudota dvylikai sričių, pagal ką galima panaudoti. Ir iš tikrųjų ir praeitų metų, ir prieš tai buvusių metų ataskaita rodo – beveik visos lėšos, virš 100 mln. eurų, yra skirta socialinėms paslaugoms, socialiniam būstui ir kitoms paslaugoms, kurios numatytos įstatyme“, – kalbėjo A.Vareikytė.
Anot jos, savivaldybėms didžiausia problema yra ilgalaikiai bedarbiai, kuriems reikia sudėtingų kompleksinių priemonių, įskaitant kovą su priklausomybėmis ir pan. Siekiama, kad parama jiems nebūtų pagrindiniu pajamų šaltiniu.
„Jokiu būdu nėra tikslas sutaupyti, bet nėra ir tikslas mokėti tik piniginę paramą“, – kalbėjo A.Vareikytė ir pažymėjo, kad kompleksinė pagalba apima individualų darbą su atskirais asmenimis.
Ž.Simonaitytė akcentavo, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims įsiliejimas į darbo rinką yra skausmingas – dauguma žmonių pradėdami dirbti staiga netenka visų socialinių paramų, nors lanksti paramos sistema turėtų būti mažinama palaipsniui.
„Neturime individualizuotos paramos vertinimo sistemos, kuri vertintų konkrečius asmens poreikius“, – sako Ž.Simonaitytė.
Pokyčiai vyksta
Valstybės kontrolė pripažįsta, kad vyksta pokyčiai – Socialinė apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina projektus, kuriais planuojama teikti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas.
Tačiau siekiant, kad socialinė parama užtikrintų minimalius ir individualius poreikius bei skatintų integraciją į darbo rinką, auditoriai rekomendavo sukurti socialinės paramos kompleksinio teikimo modelį.
Skurdas valstybei kainuoja
Tyrimais nustatyta, kad dėl skurdo visuomenė patiria didelių ekonominių, sveikatos ir socialinių išlaidų: skurstantys jos nariai negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jų vaikai turi mažesnes galimybes mokytis ir save realizuoti. Socialinės paramos sistema yra svarbi užtikrinant būtiną ar bent minimalius poreikius atitinkančią apsaugą skurdžiai gyvenantiems asmenims, vertina Valstybės kontrolė.
Statistikos departamentas praėjusią savaitę pasidalijo pagrindiniais skurdo rodikliais. Lietuvoje 2,7 proc. punkto sumažėjo absoliutus skurdas, jis pernai sudarė 11,1 proc. gyventojų. Absoliučiu skurdu laikoma, kai gyventojo pajamos nesiekia 245 eurų, o šeimos su dviem mažais vaikais – 515 eurų.
Tačiau šalies skurdo rizikos lygis per metus nepasikeitė ir siekė 22,9 proc. Šis santykinis skurdo rodiklis apskaičiuojamas įvertinus vidurines visų gyventojų pajamas (medianą) ir paėmus 60 proc. šio dydžio. Pernai asmeniui skurdo rizikos riba apskaičiuota ties 345 eurais, o šeimai – 724 eurai.
