Už socialines pašalpas privalu atidirbti visuomenei naudingą darbą, dažniausiai – gražinti seniūnijų aplinką.
Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė teigė, jog šiemet seniūnijų komisijos nusprendžia, kam mokėti socialinę pašalpą, o kam – ne. Kiekvienos seniūnijos komisiją sudaro 5-7 asmenys: seniūnas, seniūnaičiai, bendruomenės atstovai, socialinis pedagogas.
Asmenų, gaunančių pašalpas, Kretingos rajone nežymiai pagausėjo: nuo 1tūkst. 624 pernai gruodį iki 1 tūkst. 696 asmenų šį balandį, o jiems išmokėta suma – nuo 272,3 tūkst. Lt iki 288,6 tūkst. Lt.
„Gyventojai pateikia prašymus dėl pašalpos skyrimo seniūnijai, o jos komisija renka informaciją apie tuos asmenis ir nusprendžia, kam ją skirti. Į pirmus komisijos posėdžius dar vykdavo mūsų darbuotojai konsultuoti, nes jos nariams buvo sunkoka susivokti įstatymuose, tačiau dabar mechanizmas jau veikia darniai. Skiriant pašalpą, iš įstatymo rėmų negalima išeiti ir jokios saviveiklos būti negali – yra tvarka ir jos privalu laikytis“, – pabrėžė D.Blagnienė. Ji tikino, jog ligi šiol nebuvę nė vieno atvejo, kad pretendentai į pašalpas apskųstų seniūnijų komisijų darbą ir jų sprendimus.
Įsigalėjus šiai tvarkai, asmenų, gaunančių pašalpas, Kretingos rajone nežymiai pagausėjo: nuo 1tūkst. 624 pernai gruodį iki 1 tūkst. 696 asmenų šį balandį, o jiems išmokėta suma – nuo 272,3 tūkst. Lt iki 288,6 tūkst. Lt.
Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas sakė, jog jų seniūnija jau triskart svarstė prašymus dėl pašalpų skyrimo. „Išnagrinėjome 83 asmenų bylas, trims iš jų pašalpas paskyrėme vos 1 mėnesiui. Svarstydami bylas, ypatingą dėmesį kreipiame į tų asmenų gyvenimą ir pašalpų jiems reikalingumą. Su kai kuriais asmenimis iškyla problemų, nes už pašalpas jie vengia atidirbti visuomenei naudingą darbą. Tačiau po truputį pratiname žmones prie tvarkos“, – sakė E.Stalmokas.
Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė įsitikinusi: nors ir atsirado daugiau biurokratizmo skiriant pašalpas, tačiau pašalpų gavėjams tai yra tarsi auklėjamoji priemonė. „Tie, kurie yra socialinės rizikos grupėje, nė nebesikreipia, nes nenori, kad komisija ateitų apžiūrėti jų gyvenimo sąlygų ir surašyti buities tyrimo aktą. Kiti nenori atidirbti, neva, toks darbas juos žemina, todėl nebeprašo nė pašalpų“.
Ji tvirtino, jog šiemet 2 asmenims sustabdė pašalpas, 1 asmuo atsisakė atidirbti viešuosius darbus.