Galimybės sutaupyti atsivėrė, kai savivaldybių Socialinių išmokų skyrių darbuotojai ėmėsi itin atidžiai sekti, kas gauna išmokas ir ar tikrai visi prašantieji jų nusipelno. Tuomet ir paaiškėjo, kad dalis norinčiųjų gauti pašalpas nurodo mažesnes gaunamas pajamas ar kitaip piktnaudžiauja. Savivaldybės suinteresuotos nesąžininguosius surasti ir pašalpų jiems nemokėti, kadangi sutaupyti pinigai negrąžinami į valstybės biudžetą, bet lieka miestų, rajonų viešiesiems poreikiams.
Vilniuje gavėjų sumažėjo beveik ketvirtadaliu
Vien Vilniuje gavusių socialines pašalpas sumažėjo 23 proc., jeigu palygintume pernai ir šių metų pirmuosius ketvirčius. 2013 metais gavėjų buvo apie 22,8 tūkst., šiemet – 17,6 tūkst. Įspūdinga ir sutaupytoji suma – ji sumažėjo nuo 27,783 mln. Lt iki 19,6 mln. Lt.
Kiek pavyks sutaupyti per metus, bus suskaičiuota 2015-ųjų pradžioje. Pernai socialinėms išmokoms vilniečiams skirta daugiau nei 70,8 mln. Lt.
Per 2014 m. I ketvirtį Vilniuje patikrintos 1163 prašymus pateikusių asmenų buities ir gyvenimo sąlygos, 184 asmenims (15,8 proc.) po patikrinimo socialinė pašalpa nepaskirta“, – aiškino I.Paberžienė.
Šiuos skaičius visų pirma sumažino patys vilniečiai – pašalpų per 3 šių metų mėnesius paprašė net 26,9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus.
Prašančiųjų mažėja, anot Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, dėl Vilniaus tarybos patvirtintos Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo nuostatų.
Jose fiksuojami tokie dalykai kaip registravimosi darbo biržoje tvarkos pažeidimai, nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų teikiama informacija, piniginės socialinės paramos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas, bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis.
„Įsigaliojus naujai socialinės pašalpos teikimo tvarkai, siekiama socialinės pašalpos teikimo tikslingumo, dėl to tikrinamos socialinės pašalpos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygos. Per 2014 m. I ketvirtį patikrintos 1163 prašymus pateikusių asmenų buities ir gyvenimo sąlygos, 184 asmenims (15,8 proc.) po patikrinimo socialinė pašalpa nepaskirta“, – aiškino I.Paberžienė.
Socialinės pašalpos galima netekti iš pažeidus visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarką, turint nelegalų darbą.
Miestas turi pasitikėjimo telefoną, kuriuo galima pranešti apie piniginės socialinės paramos gavėjo nelegalią veiklą, nelegalias pajamas ar kitas nuodėmes.
Tačiau norinčiųjų įskųsti kaimynus Vilniuje nėra daug – anot I.Paberžienės, per pirmąjį šių metų ketvirtį gauta 19 pranešimų apie asmenis, galimai piktnaudžiaujančius pinigine socialine parama. Patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas, 10 asmenų socialinė parama neteikiama.
Kauno miestas ir rajonas sutaupė apie 3,5 mln. Lt
Kauno miesto savivaldybė per pirmąjį ketvirtį skaičiuoja jau sutaupiusi daugiau nei 2,4 mln. Lt. Išmokoms skirta suma sumažėjo nuo 10,644 mln. Lt prieš metus iki 8,239 mln. Lt šiemet.
Pinigus pavyko sutaupyti dėl to, kad pašalpų gavėjai nenorėjo dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, nutraukė registraciją Darbo biržoje, gyventojai neteko teisės į socialinę paramą arba pasikeitė jų materialinė padėtis.
Kauno rajono savivaldybėje taip pat sutaupyta daugiau nei milijonas litų. Čia gavėjų skaičius nuo 5 568 šeimų sumažėjo iki 3 756, tad ir išmokėta suma mažėjo nuo 3,058 mln. Lt iki 1,980 mln. Lt. Anot Kauno rajono savivaldybės atstovų, perėmus šią funkciją išmokų gavėjus imtasi tikrinti itin skrupulingai.
Klaipėdos krašte žmonės imasi darbo
Klaipėdos krašte sparčiai auga laisvų darbo vietų skaičius. Žmonės jau kimba į sezoninius darbus, eina uždarbiauti pas ūkininkus, tad ir pašalpų prašytojų vis mažiau, – pasakojo Jolanta Papievienė.
Trečiojo pagal dydį Lietuvos miesto – Klaipėdos – savivaldybė, lygindama 2013 m. ir šių metų pirmąjį ketvirtį, skaičiuoja, kad pašalpų gavėjų sumažėjo 1600.
„Apkarpytų išmokų suma taip pat sumažėjo, tačiau ne taip ryškiai, kaip kituose regionuose. Pernai pirmąjį ketvirtį pašalpoms išleidome daugiau nei 4 mln. Lt. Šiemet – kiek daugiau nei 3“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Klaipėdos rajone pašalpų gavėjai tiesiog nyksta. Savivaldybės socialinės rūpybos skyriaus duomenimis, palyginus su pernykščiu balandžiu, pašalpų gavėjų sumažėjo kone perpus. Kaip ir jiems skiriamų išmokų suma. 2013 m. balandį ji viršijo 608 tūkst. Lt. Šių metų balandį pašalpoms pakako 384 tūkst. Lt.
„Vargu ar tai tik sugriežtintos kontrolės pasekmė. Klaipėdos krašte sparčiai auga laisvų darbo vietų skaičius. Žmonės jau kimba į sezoninius darbus, eina uždarbiauti pas ūkininkus, tad ir pašalpų prašytojų vis mažiau“, – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Papievienė.
Šiauliuose pašalpų išmokama perpus mažiau
Panaši situacija ir Šiauliuose. Miesto ir rajono socialinės paramos skyrių vadovai skaičiuoja, kad pašalpų išmokama perpus mažiau nei anksčiau, bet tai labiau susiję ne su griežtesne kontrole, o su įstatymų pakeitimais.
Buities tyrimo aktus kaimo vietovėse surašo vietos seniūnijų darbuotojai. Jiems nesudėtinga tai padaryti, nes dažniausiai pažįsta gyventojus asmeniškai, – sakė Irena Simanauskienė.
Irena Kiurienė, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, teigia, kad mieste patikrinti kiekvieną pašalpos gavėją yra sudėtinga – neretai daugiabučių kaimynai vieni kitų paprasčiausiai nepažįsta.
Vis dėlto patikrinimai dažniausiai pradedami būtent po gyventojų skundų, tarkim, apie nelegaliai dirbančius kaimynus.
Lygindama pernai ir šių metų pirmuosius ketvirčius, I.Kiurienė teigė, kad socialinių pašalpų gavėjų sumažėjo apie 40 proc., pernai per mėnesį pašalpų gavėjų būdavo apie 7 tūkst., šiemet – apie 5 tūkst. Tačiau svyravimus lemia ir sezoniškumas – vasarą prašančiųjų mažiau, žiemą daugiau.
Šiaulių rajone pašalpoms išleidžiama taip pat mažiau – per mėnesį pavyksta sutaupyti apie 300 tūkst. Lt. Šių metų kovo mėnesį Šiaulių rajone suskaičiuoti 3283 socialinių pašalpų gavėjai gavėjai.
Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė teigia, kad sunku nusakyti išmokamų pašalpų mažėjimo priežastis: „Matyt, sugriežtinta tvarka veikia šią statistiką. Buities tyrimo aktus kaimo vietovėse surašo vietos seniūnijų darbuotojai. Jiems nesudėtinga tai padaryti, nes dažniausiai pažįsta gyventojus asmeniškai.“
Panevėžys įžvelgia nelygybę
Šiais metais pašalpų skirstymo funkciją perėmusios Panevėžio miesto savivaldybės atstovai naujovėmis nėra itin patenkinti. Nors socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas pripažįsta, kad paramos prašančiųjų sumažėjo, tačiau tvirtina, kad sistema – kiek neapgalvota.
„Jeigu lygintume praėjusių ir šių metų pirmą ketvirtį, tai šiemet pašalpos gavėjų sumažėjo tūkstančiu. Per 3 mėnesius pavyko sutaupyti milijoną litų. Mokėti pašalpas turime, nes mus įpareigoja įstatymas, tačiau kai kuriose vietose matau nelygybę. Štai Akmenės savivaldybė, kurioje gyvena 22 tūkst. gyventojų, gauna 16 mln. Lt socialinėms pašalpoms. Mūsų mieste gyventojų keturis kartus daugiau, o mes gauname maždaug 16,2 mln. Lt“, – tvirtino V.Michailovas.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas pripažįsta, kad vis dar užfiksuojama atvejų, kai gyventojai socialine pašalpa piktnaudžiauja. Dažniausiai nustatomi nelegalaus darbo atvejai, kai žmogus gauna socialinę pašalpą, tačiau uždarbiauja neturėdamas verslo liudijimo ir taip slepia gaunamas pajamos. Užfiksavus tokį atvejį, pašalpos teikimas asmeniui laikinai sustabdomas.
Panevėžio rajonas jau turi patirties
Štai Akmenės savivaldybė, kurioje gyvena 22 tūkst. gyventojų, gauna 16 mln. Lt socialinėms pašalpoms. Panevėžyje gyventojų keturis kartus daugiau, o mes gauname maždaug 16,2 mln. Lt, – tvirtino V.Michailovas.
Panevėžio rajono savivaldybė socialines pašalpas savarankiškai skirsto jau nuo 2012-ųjų, nes kartu su Akmenės, Radviliškio, Raseinių ir Šilutės savivaldybėmis dalyvauja pilotiniame projekte. Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė teigia, kad nauja tvarka duoda rezultatų: paramos gavėjų sparčiai mažėja, taupomos valstybės lėšos.
„Jei lygintume šių metų pirmus 4 mėnesius su 2011-ais metais, kai pašalpos patys neskirstydavome, tai per šį laikotarpį gavėjų sumažėjo net 41,9 procento. 2011-aisiais gavėjų turėjome 4 514, šiemet – 2 621. Palyginti tuos pačius laikotarpius galima matyti, kad pašalpoms dabar prireikia 2 mln. Lt mažiau. Kasmet socialinės pašalpos ir kompensacijų gavėjų mažėja“, – aiškino A.Paškevičienė.
Vedėja taip pat pripažino, kad pašalpos gavėjų skaičius mažėja ir dėl to, kad nelegaliai veiklą vykdantys ar dirbantys asmenys sulaukia sankcijų.
Aktyvūs ir gyventojai, vien per šiuo metus Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius sulaukė daugiau nei 10 pranešimų apie nelegaliai uždarbiaujančius pašalpų gavėjus, dauguma atvejų pasitvirtina.
