Praėjusios savaitės pabaigoje Volstritas silpnai ūgtelėjo, nors Europos akcijų rinkas skatino geri euro zonos ekonominiai duomenys bei po lėto starto įsibėgėjusio vakcinavimo kampanijos bloke.
Tikintis, kad pasaulinis atsigavimas šiais metais įsibėgės, pagrindinis dėmesys dabar yra skiriamas kainoms daromam poveikiui, o stebėtojai perspėja, kad ilgas infliacijos augimo laikotarpis privers centrinius bankus griežtinti itin laisvą pinigų politiką, padėjusią sukelti ilgai trunkantį akcijų rinkų augimą.
Infliaciją didinantį spaudimą dar labiau stiprina JAV prezidento Joe Bideno stimulų paketas, priimtas šių metų pradžioje, bei planuojami trilijoninio dydžio infrastruktūros atnaujinimo ir pagalbos šeimoms paketai.
JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ne kartą sakė, kad neatsisakys savo didžiulių programų, kurios apima ir didelio masto obligacijų pirkimus bei rekordiškai žemas palūkanų normas, kol nebus sutramdytas nedarbas, o infliacijos augimas nebus ilgalaikis.
Visgi investuotojai ir toliau nerimauja, kad centrinis bankas gali būti priverstas imtis veiksmų anksčiau nei tikėtasi.
„Per ateinančius kelis mėnesius tai bus labai mišri rinka, kol gausime daugiau informacijos apie tai, kokia iš tikrųjų bus infliacijos įtaka ir kaip JAV paskatos paveiks išlaidas, taip pat duomenų apie tai, kaip iš tikrųjų progresuoja koronaviruso plitimas“, – teigė „Bloomberg TV“ kalbinta „Advisors Capital Management“ analitikė JoAnne Feeney.
Naftos kainos vėl kyla
Geri JAV, Didžiosios Britanijos ir euro zonos paslaugų pramonės duomenys sustiprino lūkesčius dėl stipraus atsigavimo.
Šie duomenys „greičiausiai išlaikys nerimą dėl infliacijos ir patvirtina požiūrį, kad centriniams bankams teks normalizuoti pinigų politiką anksčiau, nei rodo jų oficialios rekomendacijos“, – teigė „National Australia Bank” analitikas Tapas Stricklandas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Filadelfijos Federalinio rezervo banko prezidentas Patrickas Harkeris, kuris dar neseniai teigė esą per anksti griežtinti pinigų politiką, pritarė, kad diskusija dėl politikos griežtinimo turėtų įvykti verčiau „anksčiau nei vėliau“, pridurdamas, kad jo požiūrį keisti verčia prognozuojamų vartotojų ir gamintojų kainų rodikliai.
Kalbant apie akcijų indeksus, neigiamoje teritorijoje atsidūrė Honkongo, Seulo, Velingtono, Manilos, Bankoko ir Džakarto indeksai, tačiau pakilo Tokijo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Singapūro, Taibėjaus ir Mumbajaus indeksai.
Londono, Paryžiaus ir Frankfurto indeksai pirmadienį ryte tęsė ankstesnės savaitės augimą.
Bitkoino vertė svyravo apie 36,5 JAV dolerių lygyje, kiek anksčiau pirmą kartą nuo sausio nukritusi iki 30 tūkst. JAV dolerių. Pastarosiomis savaitėmis kriptovaliuta pasižymėjo itin dideliu nepastovumu, po daugybės technologijų magnato Elono Musko pranešimų tviteryje bei Kinijos įspėjimų.
Naftos kainos tęsia penktadienį prasidėjusį augimą, silpstant nerimui dėl galimo Irano branduolinio susitarimo, lemsiančio daugiau žaliavų patekimą į pasaulinę rinką, įtakos paklausai.
Audra Meksikos įlankoje, kuri gali virsti uraganu, taip pat gali reikšti, kad kai kurios gamybos įmonės bus uždarytos.
„JAV ir Europoje yra daugybė vakcinų skatinamo paklausos optimizmo, kurį greičiausiai dar labiau padidins vasaros atostogų sezonas kitą mėnesį“, – mano finansų maklerio bendrovės „Samsung Futures“ žaliavų rinkų analitikas Kimas Kwangrae.
Tokijo indeksas „Nikkei 225“ ūgtelėjo 0,2 proc., Šanchajaus „Composite“ – 0,3 proc., o Honkongo „Hang Seng Index“ – smuktelėjo 0,2 procento.
Londono FTSE 100 ūgtelėjo 0,2 procento.
Niujorko „Dow Jones Industrial Average“ paaugo 0,4 procento.
