Ataskaitoje prognozuojama, kad Libano ekonomika 2021 metais susitrauks beveik 10 proc. ir pabrėžiama, kad „horizonte nematyti aiškaus posūkio taško“.
Praėjusiais metais Libanas neįvykdė skolos įsipareigojimų. Libano svaras prarado apie 85 proc. vertės, o skurdas niokoja šalį, kuri kadaise buvo laikoma klestinčia žvaigžde regione.
„Ekonominė ir finansinė krizė greičiausiai pateks į 10-ies, galbūt 3-jų didžiausių ir sunkiausių krizių epizodų pasaulyje nuo XIX amžiaus vidurio“, – sakoma pranešime.
Naujausioje Pasaulio banko Libano ekonominės stebėsenos ataskaitoje „Skęstantis Libanas: į pirmąjį trejetuką“ sakoma, kad toks gilus ekonomikos nuosmukis dažniausiai būna karo pasekmė.
Pastaruosius pusantrų metų stebimas visiškas Libano ekonomikos nuosmukis taip pat siejamas su korupcija ir netinkamu šalies valdymu, kur postus dažniausiais paveldi politinio elito atstovai.
„Libano vadovybės politiniai atsakymai į šiuos iššūkius buvo labai neadekvatūs“, – sakoma pranešime.
Libano valdančioji klasė nesugebėjo reaguoti į didžiausią krizę šalyje, kurią dar labiau sustiprino koronaviruso pandemija ir pernai rugpjūtį įvykęs sprogimas Beiruto uoste.
„Vis sudėtingesnės socialinės ir ekonominės sąlygos kelia sisteminių nacionalinių nesėkmių pavojų, pasižyminčiu regioniniu ir potencialiai globaliu poveikiu“, – teigia Pasaulio bankas.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasiūlė pagalbą, tačiau šalies politikai nesugebėjo net suformuoti vyriausybės, kuri galėtų įgyvendinti reformas, kurioms reikalinga pagalba iš užsienio.
„Prognozuojama, kad atsižvelgiant į nepaprastai didelį neapibrėžtumą, realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais susitrauks dar 9,5 proc.“, – teigia Pasaulio bankas, sudaužydamas bet kokias viltis dėl greito atsigavimo.
Pasak Pasaulio banko, 2019 metais Libano ekonomika susitraukė 6,7 proc., 2020-aisiais – 20,3 procento.