Šalyje neramumai tęsiasi nuo vasario, kai kariuomenė perėmė valdžią ir pradėjo kruvinas represijas prieš disidentus, per kurias, pasak vietos stebėjimo grupės, jau žuvo daugiau nei 900 žmonių.
Masinis pilietinio nepaklusnumo judėjimas taip pat paralyžiavo ekonomiką – daugelis bankų užsidarė, o institucijos negali išrašyti sąskaitų ar surinkti mokesčių.
Pasak Pasaulio banko, koronaviruso pandemijos ir taip nusilpninta ekonomika per šiuos Mianmaro fiskalinius metus, kurie baigsis rugsėjį, „gali susitraukti 18 procentų“.
Ekonomikos sustabdymai, streikai ir interneto išjungimai sumažino likvidumą ir suvaržė bankų sektorių. Pasak Pasaulio banko, vietinė valiuta kijatas nuvertėjo maždaug 23 procentais JAV dolerio atžvilgiu.
Jei ekonomikos nuosmukis sieks 18 proc., tai reikštų, kad ji yra „maždaug 30 proc. mažesnė, nei būtų buvusi neprasidėjus COVID-19 pandemijai ir neįvykus kariniam perversmui“, sakoma banko pranešime.
2022 metų pradžioje skurdžiai gyvenančių šalies gyventojų dalis „greičiausiai išaugs daugiau nei dvigubai“, palyginti su 2019 metų lygiu.
Investuotojai plūstelėjo į Mianmare, kai 2011 metais kariuomenė kiek atlaisvino geležinius gniaužtus, atverdama kelią demokratinėms reformoms ir ekonomikos liberalizavimui daugiau nei 50 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Visgi po pučo keli užsienio investuotojai sustabdė veiklą arba visiškai pasitraukė.
Norvegijos telekomunikacijų milžinė „Telenor“ šio mėnesio pradžioje paskelbė parduodanti padalinį Mianmare, kuris yra viena iš pirmaujančių šalies operatorių ir turi 18 mln. mobiliojo ryšio klientų.
Chunta perversmą pateisina griebimą demokratijos apsauga, teigdama, kad per lapkričio mėnesio rinkimus, kuriuos laimėjo Aung San Suu Kyi ir jos judėjimo „Nacionalinė lyga už demokratiją“ (NLD), buvo sukčiauta.