Perlaidos į mažesnes pajamas gaunančias šalis šiais metais išaugo maždaug 5 proc. iki 626 mlrd. JAV dolerių, o augimas atsiliko nuo 10,2 proc. šuolio 2021 metais, priduriama banko ataskaitoje.
Nors pandemijai pasitraukus ekonomika vėl atvėrė ir padidėjo užimtumas, didėjančios išlaidos „neigiamai paveikė realiąsias migrantų pajamas“, teigė Vašingtone įsikūręs skolintojas.
Prognozuojama, kad 2023 metais tokių perlaidų srautų augimas sulėtės iki 2 proc., lėtėjant BVP augimui turtingesnėse šalyse.
„Ekonomikos nuosmukio rizika išlieka didelė, įskaitant dėl tokių veiksnių kaip tolesnis karo Ukrainoje paūmėjimas, nepastovios naftos kainos ir valiutų kursai bei didesnis nei tikėtasi nuosmukis pagrindinėse dideles pajamas gaunančiose šalyse“, – teigiama Pasaulio banko ataskaitoje.
Tuo tarpu kylančios naftos kainos ir besitęsianti darbuotojų migrantų paklausa padidino pinigų perlaidų į Centrinės Azijos šalis srautus, o rublio brangimas JAV dolerio atžvilgiu lėmė didesnę užsienio pervedimų vertę.
Visgi Europoje silpnesnis euras turėjo priešingą poveikį, teigiama pranešime.
Ukrainoje perlaidų srauto augimas siekė 2 proc., o rodiklis yra mažesnis, nei buvo prognozuota anksčiau. Banko nuomone, tai greičiausiai lėmė tokia aplinkybė, jog „lėšos ukrainiečiams buvo siunčiamos į šalis, kuriose jie priimti, tuo metu rankiniu būdu atliekamas lėšų perdavimas greičiausiai išaugo“.
Tuo tarpu į Indiją 2022 metais atliktų perlaidų suma sieks daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių.
