Bankas prognozuoja, kad Ukrainos ekonomika šiais metais susitrauks 45,1 proc – gerokai daugiau nei praėjusį mėnesį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozuotas 10–35 proc. nuosmukis.
Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) greičiausiai susitrauks 11,2 procento.
Pasak Pasaulio banko, visas regionas junta vasario pabaigoje prasidėjusio karo, dėl kurio daugiau nei 4 mln. ukrainiečių jau pabėgo į Lenkiją, Rumuniją ir Moldovą, ekonomines pasekmes.
Dėl konflikto taip pat išaugo grūdų ir energijos kainos.
„Mūsų analizės rezultatai yra labai blaivūs. Mūsų prognozės rodo, kad Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė regiono atsigavimo po pandemijos eigą“, - pažymėjo Pasaulio banko viceprezidentė Europos ir Centrinės Azijos regionui Anna Bjerde.
„Tai yra antrasis didelis sukrėtimas, ištikęs regiono ekonomiką per dvejus metus; jis įvyko regionui labai pavojingu metu, nes daugelio šalių ekonomikų vis dar sunkiai atsigauna po pandemijos“, – žurnalistams teigė pareigūnė.
Vašingtone įsikūrusios institucijos skaičiuoja, kad besiformuojančių ir besivystančių Europos ir Centrinės Azijos regiono šalių BVP šiais metais susitrauks 4,1 procento. Palyginti su prieš karą skelbtomis prognozėmis, numačiusiomis 3 proc. augimą, tai būtų didžiulis nuosmukis ir dvigubai blogesnis rodiklis nei pandemijos sukeltas nuosmukis 2020 metais.
Prastas scenarijus
Ukrainos perspektyvos yra akivaizdžiausios – jos ekonomika patiria „didelį įtampą“ dėl sumažėjusių vyriausybės pajamų, uždarytų arba tik iš dalies veikiančių įmonių ir smarkiai sutrikusios prekybos prekėmis.
Grūdų eksportas ir kita ekonominė veikla „tapo neįmanoma didelėse šalies dalyse dėl reikšmingos žalos infrastruktūrai“, pažymėjo A.Bjerde.
Banko prognozėse daroma prielaida, kad karas tęsis dar kelis mėnesius, tačiau perspėjama apie vyraujantį „didelį neapibrėžtumą“.
Pesimistiškesnio scenarijaus, atspindinčio konflikto paaštrėjimą, atveju jo didesnį neigiamą poveikį pajustų ir euro zona, sustiprėjus Vakarų sankcijoms bei finansiniam šokui, kurį didintų sumenkęs pasitikėjimas ekonomika.
Ataskaitoje teigiama, kad tokio blogiausio scenarijaus atveju besiformuojančių ir besivystančių Europos ir Centrinės Azijos šalių regiono ekonomika susitrauktų beveik 9 proc. – daugiau nei per 2008 metų pasaulinę finansų krizę. Skaičiuojama, kad Rusijos ekonomika susitrauktų 20 proc., o Ukrainos – 75 procentais.
Dar viena nerimo priežastis – prognozuojamas skurdo augimas Ukrainoje.
Pasaulio banko duomenimis, šiais metais gyventojų, išgyvenančių iš 5,50 JAV dolerio per dieną, dalis išaugs iki 19,8 procento, kai 2021 metais tokių gyventojų buvo vos 1,8 procento.
Netiesioginė žala
Net jei regionas išvengs blogiausio scenarijaus, manoma, kad vien Rytų Europos BVP sumenks 30,7 proc., o ne paaugs 1,4 proc., kaip buvo prognozuota prieš invaziją.
Regioną paveikė ir Rusijos sąjungininkei Baltarusijai už jos vaidmenį kare įvestos sankcijos.
Ataskaitoje perspėjama, kad Moldova greičiausiai bus viena iš labiausiai dėl konflikto nukentėjusių tiesiogiai konflikte nedalyvaujančių šalių ne tik dėl jos geografinio artumo kariniams veikmams, bet ir dėl savo, kaip mažos ekonomikos, glaudžiai susijusios su Ukraina ir Rusija, pažeidžiamumo.
Be to, Moldova yra smarkiai priklausoma nuo gamtinių dujų tenkinant savo energijos poreikius.
