Banko teigimu, ataskaita parengta remiantis didžiausia kada nors turėta duomenų baze apie vandens kokybę visame pasaulyje, sudaryta naudojant stebėjimo stočių informaciją, palydovinius duomenis ir mašininio mokymosi modelius.
„Švarus vanduo yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys. Dėl pablogėjusios vandens kokybės lėtėja ekonomikos augimas, blogėja gyventojų sveikata, mažėja maisto gamyba ir didėja skurdas daugelyje šalių“, – pareiškė Pasaulio banko pirmininkas Davidas Malpassas.
Ataskaitoje pateikta išvada, kad kai biologinio deguonies poreikis – organinės taršos indeksas ir bendras vandens taršos rodiklis – viršija 8 miligramų litre ribą, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pasroviui esančiuose regionuose sumažėja 0,83 procentinio punkto – tai reiškia maždaug trečdaliu tyrime naudotos vidutinės 2,33 proc. siekiančios augimo spartos.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad kiekvienais metais dėl druskingo vandens netenkama tiek maisto, kiek pakaktų išmaitinti 170 mln. žmonių – maždaug tiek gyventojų yra Bangladeše.
Tai įvyksta dėl taršos poveikio žmonių sveikatai, žemės ūkiui ir ekosistemoms, o šis reiškinys yra „akivaizdus ženklas, kad tarp ekonominių procesų teikiamos naudos ir aplinkos kokybės egzistuoja ryšys ir kad išorės veiksniai gali daryti įtaką“, sakoma ataskaitoje.
Pagrindinis blogos vandens kokybės veiksnys yra azotas, būtinas žemės ūkiui, tačiau patenkantis į upes ir vandenynus ir sukeliantis hipoksiją bei lemiantis vadinamąsias negyvas zonas, bei į orą, kur sudaro azoto oksidą – šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Ataskaitoje teigiama, kad nitratai daro įtaką vaikų augimui ir smegenų vystymuisi, silpnina jų sveikatą ir, atitinkamai, uždarbio galimybes vėlesniame gyvenimo etape.
Kiekvienas papildomas azoto trąšų kilogramas hektare gali padidinti derlių iki 5 proc., tačiau vaikų augimo lėtėjimo galimybė padidėja net 19 proc., o būsimos suaugusiųjų pajamos sumažėja iki 2 proc., palyginti su tais, kurių nepaveikė chemikalai.
Dėl tokių žmogaus veiklos lemtų veiksnių kaip drėkinimas, lietaus vandens nuotėkis, trąšų išplovimas ir miesto nuotekų išmetimas mažėja įvairių kultūrų derlius.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad kiekvienais metais dėl druskingo vandens netenkama tiek maisto, kiek pakaktų išmaitinti 170 mln. žmonių – maždaug tiek gyventojų yra Bangladeše.
Ataskaitos autoriai suskirstė savo rekomendacijas į tris pagrindines sritis: informavimo kampanijas, skirtas didinti informuotumą, prevencines pastangas išspręsti kai kurias sunkiausias problemas, bei investicijas, skirtas spręsti esamos taršos problemas pasitelkiant modernias technologijas, pavyzdžiui, atvirkštinę osmozę, siūlančią naujus galimybių kelius.
