Andrew Wilsonas, vadovas Europai, Vidurio Rytams ir Afrikai, sakė, kad augančios skolos pasaulyje kelia vieną didžiausių grėsmių ekonomikai.
„Skola yra per didelė, ji yra didelė rizika ekonomikoms. Reikia skatinti ekonomikos augimą, tačiau, keičiantis demografijai, reikia galvoti apie naujus būdus, kaip tą padaryti“, – sakė jis.
A.Wilsonas kaip pavyzdį pateikė Japoniją, kurios skola viršijo 200 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nuolatos senstanti visuomenė, pasak jo, dabar kenkia ekonomikai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat yra išreiškusi nerimą dėl Japonijos skolos. Ekspertai sakė, kad pučiasi skolos burbulas, kuris iki 2040 metų gali išaugti dvigubai iki 400 proc. BVP, jeigu nebus imtasi gyvybiškai svarbių reformų.
EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria sakė, kad vien monetarinio stimulo ir stipresnio augimo neužteks pakeisti ekonomikos kursui.
„Japonijos ateitis priklausys nuo sugebėjimo užtikrinti fiskalinį tvarumą ilguoju laikotarpiu. Maždaug su 8 proc. BVP siekiančiu deficitu skola auga iki dar nematyto lygio“, – sakė jis.
A.Wilsonas sakė, kad daug prasiskolinusioms valstybėms yra vilties.
„Demografijos pokyčiai reiškia, kad mums reikia kūrybiškos programos, į ją įtraukiant ir imigraciją, ir darbo jėgos judėjimą, kad rastume būdą, kaip susimokėti savo skolas“, – sakė jis.
