Bendrovės vadovo teigimu, žmonės baiminasi ne tik karo padėties, bet ir augančios infliacijos, todėl masiškai skuba išsaugoti savo lėšas. Ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad didesnę investicijų paklausą į auksą lemia didelis neapibrėžtumas bei auganti infliacija.
„Pirmąją karo dieną jau prieš parduotuvės atsidarymą būriavosi žmonės, masiškai pirko auksą. Per visą mūsų įmonės istoriją tai buvo rekordinė diena. Pardavėme apie 700 tūkst. eurų per dieną vien aukso. Išaugęs ir svetainių lankomumas, didelis apkrovimas“, – BNS sakė „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Anot jo, per dieną bendrovė pardavė visą asortimentą, kurio papildymo tikimasi po savaitės.
„Skambučių, užklausų sulaukiame, bet nebeturime ką parduoti. Paklausa yra, neramūs dalykai tikrai rytoj ar poryt nesibaigs, matysime didesnius užsakymus, gabensime didesnius krovinius į Lietuvą. Apkrovimas didelis ne tik Lietuvoj, bet ir Europoje, nespėja gamintojai gaminti, tai užtrunka kelias savaites, kol suruošiami užsakymai“, – sakė Ž.Leškevičius.
„Yra didžiuliai verslo gelbėjimo pinigai spausdinami, didėja infliacija, tai yra milžiniškas pinigų nuvertėjimas, dėl to žmonės perinvestuoja į tauriuosius metalus, kurie pristabdo pinigų nuvertėjimą“, – kalbėjo jis.
Ž.Mauricas taip pat sako, kad didesnę investicijų paklausą į auksą lemia didelis neapibrėžtumas bei auganti infliacija.
„Auksas išlaiko savo perkamąją galią, ar tai karinių konfliktų metu, ar sparčios infliacijos augimo metu. Istorija demonstruodavo, kad auksas yra pakankamai saugi užuovėja neapibrėžtumo laikotarpiu. o šiuo metu turime ir kylančią infliaciją, ir didėjantį geopolitinį neapibrėžtumą“, – BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas.
„Gyventojai diversifikuoja savo investicijas, ieško kuo saugesnių būdų“, – pridūrė jis.
Visgi ekonomistas pastebi, kad investuotojai turi nepamiršti ir rizikų, nes aukso vertė gali ne tik kilti, bet ir kristi.
Kaip ir bet kuri kita investicija, aukso kintamumas yra pakankamai nemažas.
„Kaip ir bet kuri kita investicija, aukso kintamumas yra pakankamai nemažas. Jis mažesnis nei, tarkime, akcijų, bet gerokai didesnis nei obligacijų ar kitų vertybinių popierių. Dėl to investuoti vien dėl investicinės grąžos saugumo į auksą yra pakankamai rizikinga, bet jis turi tą gerą savybę, kad koreliacija yra neigiama su akcijų indeksais, ir aukso vertė dažniausiai kyla, kai akcijos krenta“, – sakė Ž.Mauricas.
Ekonomisto vertinimu, jei tiek geopolitinė, tiek infliacijos situacija toliau kais, potencialo aukso kainos augimui bus daugiau.
„Nes aukso pasiūla ribota. Kai paklausa kyla, automatiškai didėja jo kaina. Bet jeigu paklausa mažėja, tai atitinkamai ir kaina krenta. Ir, aišku, reikia įsivertinti ir centrinių bankų galimą elgesį, nes Rusija turi pakankamai daug sukaupusi ir padidinusi rezervo dalį aukse. Vakarų šalys pastaraisiais dešimtmečiais lyg ir mažino tą dalį. Jei Rusijoje geopolitinė situacija bus įtempta, tai galbūt centrinis bankas gali kažkiek parduoti aukso ir ta kaina galėtų šiek tiek sumažėti, jei jiems reikėtų stabilizuoti savo finansinę padėtį“, – kalbėjo jis.
Auksas tarptautinėje rinkoje ketvirtadienį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjus saugių aktyvų paklausai pasiekė aukščiausią nuo 2020 metų rugsėjo kainų lygį, pranešė „Trading Economics“.
Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje išaugo 3,3 proc. iki 1974 dolerių už Trojos unciją. Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas tarptautinėje rinkoje pabrango 7,7 procento.
