Nuo 1999 metų Vilniuje veikianti įmonė „Grindukas“ visada užsiėmė ta pačia veikla – betono gamyba. Įmonės buhalterija yra skaidri, sąskaitos tvarkingos, sąskaitos faktūros pateikiamos laiku, tvirtino įmonės akcininkas Raimondas Malevskis.
15min neseniai rašė apie verslininką, kuris buvo priverstas pasiaiškinti bankui, kam išleido savo 12 tūkstančių eurų.
Betono tiekėjams moka grynais
Aš suprasčiau banko susidomėjimą, jei tuos pinigus leisčiau narkotikams, terorizmui remti, tačiau už juos perku betoną įmonei ir kibirus, – sakė R.Malevskis.
Tačiau šiandien jo įmonės sąskaita užblokuota. Kodėl? Bankas susidomėjo, kur įmonės akcininkas R.Malevskis išleido pinigus, kurie buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Bet jokio detektyvo čia nėra, teigia verslininkas.
„Mes taip dirbame per dvidešimt metų – pervedami pinigai į mano sąskaita ir su cemento tiekėjais atsiskaitau grynais“, – aiškino jis.
Kodėl grynais, o ne pervedimu? R.Malevskis aiškina, kad taip daroma dėl veiklos specifikos – grynųjų pinigų reikalauja cemento pardavėjai, be to, kiekiai visada būna skirtingi, todėl atsiskaitoma vietoje pagal kiekį.
Turi pasiaiškinti ir dėl 200 eurų
„Swedbank“ atsiuntė bendrovės akcininkui įrodymus, kada ir kiek į jo sąskaitą įplaukė pinigų. Verslininkui dabar reikia pagrįsti, kam jis išleido 21 tūkstantį eurų 2017 m. pabaigoje, taip pat skirtingas sumas ir šįmet. Pavyzdžiui, R.Malevskis turi pasiaiškinti, kam išleido 210 eurų, kurie įplaukė į jo sąskaitą praėjusių metų birželio 20 dieną. Prie visų sumų įrašyta mokėjimo paskirtis – ūkinėms operacijoms.
„Už šiuos pinigus perku viską, kas reikalinga įmonei, žaliavą taip pat. Bet dabar turiu aiškintis, kur išleidau 200 eurų. Bankas pats gi mato – taip elgiamės jau 20 metų, ta pati sąskaita, ta pati veikla“, – pasakojo „Grinduko“ akcininkas.
Bankas, beje, jį įspėjo, kad iki nustatyto termino nepateikus prašomų duomenų, bankas ribos galimybę naudotis sąskaita ir kitas paslaugas. R.Malevskis tvirtino, kad įmonės sąskaitą bankas jau užblokavo.
Į banką nunešė krūvą popierių
Reikalavimu pasiaiškinti pasipiktinęs vilnietis į banką vis tik nuvyko. „Paprašiau buhalterės visų kvitų už dvejus metus – kur išleisti įmonėms reikmėms pinigai iš mano sąskaitos, nunešiau į banką sprindžio storio popierių krūvą – tegul aiškinasi“, – piktinosi auksinis banko klientas.
Banko darbuotojai labai nustebo išvydę krūvą kvitų. Tačiau verslininkas sako taip vykdęs banko reikalavimą – pateikti įrodymus.
Jam keista, kad apie išleidžiamus pinigus jis priverstas aiškintis bankui, o ne Mokesčių inspekcijai, kuri, beje, jokių klausimų dėl to neturi.
„Aš suprasčiau banko susidomėjimą, jei tuos pinigus leisčiau narkotikams, terorizmui remti, tačiau už juos perku betoną įmonei ir kibirus. Nesame naujokai rinkoje – bankas viską žino apie mus“, – toliau dėstė R.Malevskis.
Bankas laikosi principo „Pažink savo klientą“
Bankas, kaip paprastai, teigia negalintis komentuoti konkrečių detalių. „Neturime galimybės komentuoti konkrečių šios situacijos detalių. Tačiau šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad klientui buvo pateikti standartiniai klausimai, įgyvendinant principą „pažink savo klientą“, – teigiama 15min atsiųstame „Swedbank“ komunikacijos vadovo Sauliaus Abraškevičiaus komentare.
Tačiau kodėl reikėjo blokuoti įmonės sąskaitą? Apribojimų taikymas, pasak banko atstovo, yra kraštutinė priemonė, kai klientas atsisako pateikti paaiškinimus dėl atliktų finansinių operacijų arba tie atsakymai yra neišsamūs. Tokiu atveju bankas gali spręsti dėl tolesnių santykių su klientu ir informuoti teisėsaugos institucijas.
Be to, bankas aiškina, kad laikydamasis įstatymų privalo nustatyti klientų lėšų kilmę ir suprasti kliento vykdomas operacijas – taip įgyvendinamas principas „pažink savo klientą“.
„Bankui svarbu žinoti, kokia veikla klientas užsiima, koks yra galutinis naudos gavėjas, kur juda kliento lėšos – taip siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui. Jei klientas atlieka netipinę veiklą, jis turi gebėti pagrįsti, kokia lėšų kilmė, kam jos bus panaudotos“, – teigiama komentare.
