Pavyzdžiui, kaip nutiko prieš trejus metus draugui finansinę pagalbą suteikusiam ir pinigų iki šiol neatgaunančiam Andriui bei jau kitur prasiskolinusiam pažįstamam padėti norėjusiai Kotrynai.
Draugą tikrai nelaimėje pažinsi
Prieš trejus metus draugui suteikta finansinė pagalba Andriui kaip reikiant apkarto – nelaimės ištiktam žmogui paskolinti pinigai vos nevirto dovana, nes skolininkas „dėjo į krūmus“.
„Susiklostė tokia situacija, kad iš užsienyje gyvenančio draugo sulaukiau pagalbos prašymo. Žmogų, kuriam skolinau pinigus, pažįstu labai seniai – kartu mokėmės, kartu gyvenome studentų bendrabutyje, turime daug bendrų pažįstamų, tad minčių, kad viskas susiklostys būtent taip, tikrai neturėjau, – pasakoja jis. – Finansinės pagalbos prašęs draugas jau senokai su žmona gyveno užsienyje, bet po su ja įvykusių skyrybų, situaciją smarkiai pablogino užsisukusi nesėkmių virtinė – jis kažkur įsivėlė į muštynes ir patyrė rimtų traumų, todėl manęs paprašė pagalbos, kad padėčiau jam sugrįžti į Lietuvą.
Nupirkau draugui bilietus ir suorganizavau jo automobilio pargabenimą į Lietuvą vilkiku, o kadangi draugas nemažai laiko praleido ligoninėje, už jo būsto nuomą susidariusią skolą taip pat padengiau.“
Tačiau, pasak Andriaus, tai nebuvo vienintelė draugo bėda. Po skyrybų gyvendamas užsienyje, jis pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, tai peraugo į priklausomybę, tad gerti nenustojo ir grįžęs, tik jau iš Andriaus pervedamų pinigų. Apie tai šis sužinojo gerokai per vėlai – kai paskolinta suma sudarė daugiau nei 3 tūkst. eurų. Tiesa, iš pradžių ramino tai, kad visa skola buvo tinkamai įforminta: vyras pinigus skolindavo internetiniu pavedimu, o draugui sugrįžus į Lietuvą, buvo pasirašyta ir sutartis, kurioje numatyta, kad skola bus grąžinta per metus.
Kad skolos draugas neskuba grąžinti geranoriškai, Andrius suprato, kai, pasibaigus sutartyje numatytam terminui, jo skolininkas jokių pastangų, kad grąžintų pasiskolintus pinigus, nededa: „Žinau, kad sugrįžęs jis išsinuomojo butą, bandė dirbti, bet paskui atsirado papildomų problemų – kadangi buvo patyręs traumą, jo psichologinė savijauta galėjo būti ne pati geriausia. Galima sakyti, kad iš užsienio į Lietuvą sugrįžo kitas žmogus, ne tas, kurį aš tiek metų pažinojau. Tai mane patį labai nustebino,“ – pasakoja Andrius.
Pasak jo, kadangi skolininkas ne tik pats nerodė jokios iniciatyvos grąžinti pasiskolintų pinigų, bet ir ignoravo Andriaus skambučius, šis kreipėsi į skolų išieškojimo specialistus – į šį procesą įsitraukus „eskolos.lt“, reikalai pajudėjo.
Panaši istorija nutiko ir kaunietei Kotrynai. „Gyvenimo pamokos kainuoja, o maniškė buvo brangi. Pažįstamas žmogus paprašė paskolinti pinigų ir tuo metu net nelaikiau to skola, veikiau pagalba – žmogus žadėjo labai greitai grąžinti, maniau, kad jis patikimas ir tikrai negalvojau, kad viskas pakryps tokia linkme“, – pasakoja ji ir patikslina, kad jos skolininkas neslėpė, jog finansinės pagalbos jam reikia turimų finansinių įsipareigojimų refinansavimui.
Skolindama pinigus, moteris atliko keletą banko pavedimų, kurių bendra suma sudarė apie 1,5 tūkst. eurų. Tačiau, kad trumpalaikė pagalba iš tiesų virto nemalonia situacija, Kotryna suprato tik tada, kai jos skolininkas, atėjus sutartai datai, nerodė rimtų ketinimų atsiskaityti. „Greitai supratau, kad skolos jis net nežada grąžinti – vienus pažadus keitė kiti, pasibaigus vienam sutartam terminui, prasidėdavo kitas... Vis buvo žadama, kad skola bus grąžinta „po algos“, po to – „po Kalėdų“ ir t. t., – pasakojo ji ir pridūrė, kad sprendimas kreiptis į skolos išieškojimo specialistus jai ne tik išsprendė skolos atgavimo klausimą, bet ir padėjo išvengti būtinybės bendrauti su savo skolininku.
Blogai visiems – pailgėjo skolos grąžinimo laikas ir padaugėjo palūkanų
Kaip pastebi Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas Marius Šlepetis, viena svarbiausių teisinių naujovių, kuri iš esmės keičia pinigus paskolinusių žmonių šansus greičiau atgauti skolą, yra sumažintos išskaitos iš skolininko pajamų. Iki šių metų liepos 1 d. antstoliai galėjo iš skolininko minimalaus atlyginimo ar kitų analogiško dydžio pajamų, kai turima viena vykdomoji byla, išskaičiuoti 20 proc., kai kelios vykdomosios bylos – 30 proc., o iš didesnių – 50 proc. dydžio įmokas, tačiau po pakeitimo šios ribos gerokai susitraukė – dabar antstoliai atitinkamai gali išskaičiuoti tik 10 proc. nuo minimalaus atlyginimo, 30 proc., jei pajamos siekia iki dviejų minimalių atlyginimų ir 50 proc., jeigu atlyginimas didesnis.
„Nors šį pakeitimą institucijos deklaruoja kaip priemonę padėti skolininkams atsitiesti, realybėje tai tiesiog apsunkina kreditorių galimybes atgauti pinigus ir uždeda didesnę skolos „kuprą“ patiems skolininkams. Paprastas pavyzdys: skolininkas, kuris gauna minimalų atlyginimą (apie 704 eurų „į rankas“), anksčiau per mėnesį skolai padengti atiduodavo apie 140 eurų, tačiau dabar iš jo galima išieškoti tik apie 70 eurų, o tai reiškia – net 50 proc. mažiau. Jeigu skolininkas uždirba 1 tūkst. eurų „į rankas“, anksčiau kreditorius galėjo tikėtis apie 288 eurų įmokos per mėnesį, dabar ši suma sumažėjo iki 159 eurų – beveik 45 proc. Jeigu skolų ir kreditorių yra daugiau, vienam žmogui grąžinama suma dar sumažėja.
Tai reiškia, kad tokie žmonės, kaip Andrius ir Kotryna, savo pinigų turės laukti daug ilgiau, o kai kurie – net dešimtmečius, nes 2400 eurų skolos išieškojimas nuo 1,2 metų išsitęsia iki 2,4 metų, o beveik 17 tūkst. eurų skolos grąžinimas nuo 4,5 metų gali užtrukti ir iki 15 metų. Padėti norėję žmonės tapo šios situacijos įkaitais, o ir skolininkai taip pat ne daug ką išlošia – dėl pailgėjusios skolų išieškojimo trukmės galutinė suma „apaugs“ palūkanomis bei administraciniais mokesčiais, todėl galų gale sumokėti teks daugiau“, – kodėl toks CPK pakeitimas žalingas, aiškina M.Šlepetis.
Šiai nuomonei pritaria ir Andrius, kuris, sužinojęs apie naujausius teisės aktų pokyčius, numatančius skolos įmokų sumažinimą, buvo nemaloniai nustebintas.
„Įsivaizduokime situaciją, kai skolos suma yra didelė, o skolininkas uždirba minimalų atlyginimą – pagal šį pakeitimą jis kelis dešimtmečius mokės labai mažas įmokas. Tokiu atveju, kaip mano, kai skolos suma yra daugiau nei 3 tūkst. eurų skolos grąžinimas truks keletą metų, ir tai tik sėkmės atveju, jeigu skolininkas tuo metu turės darbą. Aš paprasčiausiai pasigendu teisingumo, nes skolininkai turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o ne tikėtis įvairių lengvatų. Šiuo atveju valstybė, kuriai moku mokesčius, baudžia mane, o ne man įsiskolinusį ir skolos piktybiškai vengiantį asmenį.
Mano atveju žadėtą per metus grąžinti skolą bandau atgauti jau keletą metų, o jeigu jis turi ir daugiau kreditorių, kurie taip pat laukia savo skolos, savo pinigus atgauti galiu tikėtis iš viso tik po dešimtmečio. Ir apie jokius delspinigius niekas juk nekalba,“ – nusivylimo neslepia Andrius.
Skolininkai „atostogaus“ kreditorių sąskaita?
Pasak Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovo, ne ką geresnis ir nuo gruodžio 1 d. įsigaliosiantis skolų „atostogų“ pakeitimas, numatantis, kad skolininkui, kuris užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pradėjo dirbti, išieškojimas gali būti sustabdytas iki 6 mėnesių. Toks pakeitimas turėtų užtikrinti, kad skolininkai būtų suinteresuoti įsidarbinti legaliai ir, įsitvirtinę darbo rinkoje, galėtų grąžinti skolas, tačiau skolų išieškojimo specialistų praktika rodo, kad ne visi skolininkai yra tokie geranoriški.
„Kas pinigus paskolinusiam žmogui garantuos, kad po 6 mėnesių tokių „atostogų“ skolininkas iš darbo neišeis ir neįsidarbins naujoje darbovietėje, kad gautų dar vieną skolos mokėjimo atidėjimą? Kadangi savo darbe nuolat susiduriame su įvairiais skolininkais – ir geranoriškais, ir piktybiškai delsiančiais, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija siūlė tokią riziką sumažinti, „atostogų“ laikotarpį pratęsiant iki 3 mėnesių – tiek, kiek trunka bandomasis laikotarpis darbe.
Skolininkui įsitvirtinus darbe ir gaunant nuolatines pajamas, jo įsipareigojimai kreditoriams atsinaujintų, tačiau dar 3 mėnesius jam galėtų būti taikomos 50 proc. mažesnės išskaitos iš darbo užmokesčio skoloms padengti, kad grįžimas į vėžes būtų kuo neskausmingesnis. Visgi tai politikų neįtikino ir buvo paliktas galioti 6 mėnesių terminas.
Ši „dovanėlė“, kurią skolininkams suteikė Civilinio proceso kodekso pakeitimai, yra ne situacijos sprendimas, bet skolininkų-zombių problemos užkonservavimas, kai finansinė našta permetama privačiam verslui ir sąžiningai mokesčius mokantiems piliečiams. Ir apmaudu, kad daug viešojoje erdvėje kalbėdami apie būtinybę skatinti gyventojų finansinį raštingumą, valstybiniu lygmeniu jiems rodome atvirkštinį pavyzdį – ne mokome finansinės drausmės, o atvirkščiai – suteikiame visus įrankius tuo finansiniu neraštingumu piktnaudžiauti. Kitaip tariant, pinigus paskolinę žmonės tampa savotišku banku su minimaliomis palūkanomis, kuriam paskolas galima grąžinti kada panorėjus“, – tokiu sprendimu stebisi M.Šlepetis.
Skolininkų situaciją lengvinančius įstatymų pokyčius kritiškai vertina ir Kotryna, teigdama, kad tokios lengvatos niekaip neskatina į skolas įklimpusių žmonių dirbti, uždirbti ir kuo greičiau sugrįžti į gyvenimą be įsipareigojimų. Anot jos, savo 1,5 tūkst. eurų skolą šiuo metu ji atgauna labai mažomis – 30–50 eurų – dalimis, o nuo skolinimo dienos jau praėjo treji metai.
„Jei skolininkai tampa labiau privilegijuoti ir, jeigu mano skolininkas įgyja teisę mokėti dar mažesnes mėnesio įmokas, jos pasidaro visai juokingos, o apie skolos grąžinimo terminus kalbėti iš viso neverta. Belieka viltis, kad, žinodami šią informaciją ir perskaitę mano istoriją, žmonės atsakingiau ir rečiau skolins“, – sakė ji.
