Praėjusią savaitę sutrikęs mobiliojo elektroninio parašo veikimas vėl iškėlė klausimą – kodėl jis taip dažnai genda ir kas dėl to kaltas? Telekomunikacijų rinkos dalyviai neoficialiai kalba, kad tokie sutrikimai yra per dažni ir mobiliojo parašo paslaugai solidumo neprideda.
Juo labiau, kad prie dalies valstybinių paslaugų galima prisijungti tik naudojant mobilųjį parašą.
Identifikavimas – estų rankose
Kalbant apie mobilųjį parašą, dažnai teigiama, kad pagrindinis kaltininkas yra Registrų centras. Tačiau šios valstybinės įmonės atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikina, kad jie mobilaus elektroninio parašo rinkoje nedalyvauja praktiškai nuo 2019 metų rudens.
LRT Tyrimų komanda dar 2018 metų rudenį skelbė, kad tų metų vasarą RC prarado apie 70 proc. jo teiktų sertifikatų mobiliajam parašui vartotojų – daugiau kaip 200 tūkst. klientų. Skelbta, kad juos „nusinešė“ telekomunikacijų bendrovės, apsisprendusios naudotis ne Registrų centro, o Estijos bendrovės „SK ID Solutions“ paslaugomis. Estai, kaip tuomet teigė operatoriai, pasiūlė saugesnius sertifikatus ir patikimesnius sprendimus.
PLAČIAU SKAITYKITE: LRT tyrimas. Registrų centras padovanojo lietuvišką mobilųjį parašą estams – užnugaryje šmėžuoja skandinavų bankai
Ir išties, šiuo metu visi didieji mobiliojo ryšio operatoriai naudojasi estų paslauga, nuo jų neatsilieka ir bankai, kurie perka paslaugas iš „SK ID Solutions“.
„Visi išvardinti operatoriai („Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“) šiuo atveju teikia šitą paslaugą savo vartotojams kaip pridėtinės vertės paslaugą, šalia savo judriojo ryšio paslaugos. Tuo tarpu kitoje grandinės pusėje būtų e-paslaugų teikėjai, tai tie patys operatoriai, kurie leidžia prisijungti prie savo e-paslaugų (savitarnos) ir taip pat, bankai, kurie leidžia prisijungti prie savo interneto banko“, – sakė V.Kamarevcevas, kuris neslepia, kad didžiąją dalį identifikavimo paslaugų, kartu ir „Smart-ID“ valdo jie.
Estų įmonės vadovas situaciją vertina taip – verslas renkasi tai, kas jiems patogu ir prieinama.
Anot M.Samkaus, daliai šalies institucijų Registrų centras teikia vadinamąsias mobilaus parašo kūrimo paslaugas. Jos reikalingos mobilaus elektroninio parašo savininkams identifikuoti save ir gauti institucijų teikiamas elektronines paslaugas ar pasirašyti elektroninius dokumentus.
„Minėta paslauga organizuoja elektroninių paslaugų veikimui reikalingus duomenų mainus tarp elektroninės paslaugos teikėjo internetinių aplikacijų ir mobiliajame telefone esančios SIM kortelės, kurioje yra kuriamas mobilusis elektroninis parašas. Registrų centras kai kurių elektronines paslaugas teikiančių institucijų atveju veikia kaip tarpininkas, perduodamas institucijos teikiama elektronine paslauga norinčio pasinaudoti kliento užklausą mobilaus elektroninio parašo sertifikatų teikėjui ir grąžindamas jo atsakymą elektroninės paslaugos teikėjui (institucijai)“, – aiškino jis.
Registrų centro atveju trikdžiai m. parašo sistemoje gali būti techniniai. Pavyzdžiui, daugelis puikiai pamena praėjusios vasaros istoriją, kuomet po smarkios liūties buvo užlieta įmonės serverinė ir dėl to sutriko daugelis viešų paslaugų, kurioms reikalingas Registrų centro valdoma informacija.
M. parašo trikdžių kaltininkas – technologijos
Tuo tarpu pats m. parašo paslaugos valdytojas V.Kamarevcevas 15min sakė, kad parašo problemos nėra dažnos. Jo skaičiavimu, per pastaruosius metus įvyko trys sistemos strigimai, o trikdžiai trukdavo apie 1,5 val. Pastarasis, praėjusio penktadienio, truko kiek ilgiau ir vėliau veikė su trikdžiais.
„Strigimų priežastys įvairios, šiuo atveju buvo atliekamas programinės įrangos atnaujinimas. Ji buvo su tam tikrai trūkumais ir tiesiog teko rankiniu būdu atgal atstatyti paslaugas. Nėra taip, kad mobilus parašas yra tik vienas elementas: yra programinės įrangos tiekėjas, licencijos, tiek patys mobilūs operatoriai, tarpininkai. Prieinamumas siekia apie 99,99 proc., bet suprantu, kad jausmas kitoks“, – kalbėjo jis.
V.Kamarevcevo duomenimis, m. parašo vartotojų Lietuvoje yra 350 tūkst., tuo tarpu „Smart-ID“ naudojasi 1,4 milijono asmenų.
V.Kamarevcevas aiškino, kad verslai m. parašo teikimo paslaugą gali gauti tiesiai iš „SK ID Solutions“, tačiau kiti renkasi tarpininkus. Dėl šios priežasties nėra taip, kad dėl visų gedimų yra kalta tik viena pusė.
„Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kad kažkuris vienas didžiausias būtų“, – kalbėjo jis.
Mato spragų valstybiniame sektoriuje
Tiesa, kaip galimą problemą jis įvardija, kad prie dalies valstybinių paslaugų galima prisijungti ir ten naudojamas tik mobilus parašas. Būtent ten ir gali kilti didžiausių bėdų, tikino V.Kamarevcevas ir patikino, jog tai, kad m. parašas yra pagrindinis įrankis jiems nėra naudinga.
„Net blogiau dėl to, kad frustracija yra žymiai didesnė, kai žmogus negali prisijungti prie tam tikrų paslaugų ir tam nėra alternatyvų. Tuomet kyla didesnis nusivylimas nei kad galėtų prisijungti su visomis įmanomomis priemonėmis. Kitas dalykas, visada rekomenduojame vartotojams turėti bent kelias priemones: m. parašas, „Smart-ID“, tapatybės kortelė su elektroniniu parašu“, – komentavo jis.
Anot V.Kamarevcevo, pavyzdžiui, Registrų centrui teikiamas finansines ataskaitas galima pasirašyti tik m. parašu arba specialiu įmonės išduodamu raktu. Taip pat alternatyvų neturi ir teismų sistema.
Tą pastebi ir mobiliojo ryšio atstovai.
„Kai kuriems mūsų verslo klientams, taip pat įstaigoms, pavyzdžiui, Lietuvos prokuratūrai, mobilusis parašas apskritai buvo vienintelė galimybė užtikrinti darbų tęstinumą“, – atkreipė dėmesį „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.
Mobiliojo ryšio tiekėjai problemų nemato
Mobiliųjų paslaugų tiekėjai tikino, jog absoliučia dauguma atvejų gedimai m. parašo sistemoje būna susiję su nuolatiniu sistemų tobulinimu ir atnaujinimais.
„Mūsų statistika rodo, kad techninių nesklandumų pasitaiko kartą kas keletą mėnesių, tačiau taip pat matome aiškią tendenciją, kad jų mažėja, o sutrikimo laikas – trumpėja“, – 15min komentavo m. parašo vadovas Nedas Kazlauskas.
„Telia“ skaičiuoja, kad m. parašu jų tinkle naudojasi apie 115 tūkst. vartotojų, kurie per mėnesį atlieka apie 3 mln. transakcijų.
„Tai reiškia, kad kiekvienas abonentas per mėnesį šia paslauga vidutiniškai pasinaudoja 26 kartus“, – sakė N.Kazlauskas.
„Bitės“ atstovas J.Špakauskas 15min tikino, jog m. parašo sistema yra labai kompleksiška, tad problemų ar sutrikimų gali pasitaikyti įvairiose šios klientams svarbios paslaugos infrastruktūros grandyse.
„Dėl to nuolat kartu tobuliname šį technologinį sprendimą. Deja, tai nėra paprasta, vien paslaugos startui ruošėmės bemaž dvejus metus. Vis tik svarbiausias sistemos tikslai – patikimumas identifikuojant asmenį ir paslaugos saugumas, tam ir skiriama daugiausia dėmesio“, – aiškino pašnekovas.
„Tele2“ komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas į situaciją žiūri paprastai, – kadangi tai yra technologija, nuo jos gedimų niekas nėra apsaugotas.
„Pastaruosius kelis kartus gedimai vyko tiekėjo pusėje. Bet jie nėra labai dažni ir iškart yra taisoma, nes visi suprantame, kokia tai gyvybiškai svarbi paslauga. Norėtume, kad ji negestų, nes klientams tai nepatogu ir nieko negalime padaryti, kai gedimas yra ne mūsų pusėje. Visi operatoriai to nori. Deja, situacija yra tokia, kokia yra“, – įsitikinęs jis.
Be to, komentuodamas gedimus A.Baranauskas atkreipė dėmesį, kad anksčiau m. parašo paslaugą teikė ir Registrų centras. Tačiau, anot jo, kokybė netenkino mobiliojo ryšio operatorių.
„Ankstesnės Registrų centro vadovybės suformuota paslauga buvo nekonkurencinga, nekokybiška, buvo daug prastesnė, jos aptarnavimas buvo prastesnis, todėl ji dažnai lūždavo“, – tikino jis.
