Pirmadienį į šią problemą socialiniame tinkle „Facebook“ dėmesį atkreipė bendrovės „Volfas Engelman“ rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis, nuo šeštadienio savo namuose su žmona priglaudęs nuo karo bėgusią ukrainietę su dviem vaikais.
Ji M.Matukaičiui davė pluoštą santaupų grivinomis ir paprašė iškeisti jas į eurus – moters skaičiavimais, už šiuos pinigus ji turėjo gauti apie 1000 eurų. Vis dėlto šiaip ne taip keityklą, kuri apskritai priėmė grivinas, radęs kaunietis iš jos išėjo tik su 320 eurų.
„Aš suprantu, kad kainą sureguliuoja rinka, bet iš savo perspektyvos negaliu nešti jai 320 eurų, kai ji tikėjosi gauti arti tūkstančio“, – 15min sakė M.Matukaitis, pridūręs, kad mėgins bent dalį sumos kompensuoti iš savų pinigų.
Nors šiuo metu oficialus euro ir grivinos kursas yra 33 grivinos už eurą, kai kurios valiutų keityklos pinigus keičia gerokai prastesniu kursu.
M.Matukaitis sako iš dalies suprantantis, kad grivinos kursas per karą smuko, o kainą lemia rinka, tačiau jis pabrėžia pasigendantis didžiausių Lietuvos bankų veiksmų. Bankai grivinų nekeičia, tuo Lietuvoje užsiiminėja tik specializuotos keityklos. Menka konkurencija bei ribotos keityklų galimybės galimai ir lemia tokį aukštą keitimo kursą.
„Jau pats kursas tampa kaip apiplėšimu, bet dėl kurso situaciją dar galima suprasti. Bet didieji bankai atvirai deklaruoja įvairias socialinės atsakomybės formas, ir kai tą atsakomybę realiai reikia parodyti, tada dingstama į krūmus, neieškoma sprendimų. Esmė tame, kad tie pirmieji žmonės, kurie atvyksta į Lietuvą, neturi galimybės jaustis oriai, nes iš jų yra tyčiojamasi“, – 15min pasakojo vyras.
Aš suprantu, kad kainą sureguliuoja rinka, bet iš savo perspektyvos negaliu nešti jai 320 eurų, kai ji tikėjosi gauti arti tūkstančio.
Jis pridūrė, kad bankų atsakymai, kad tokių paslaugų iki šiol neteikė, nėra pasiteisinimas. M.Matukaitis atkreipė dėmesį, kad nuo karo Ukrainoje pradžios tiek visuomenėje, tiek versle buvo daugybė „pirmų kartų“ siekiant padėti Ukrainos žmonėms.
„Pasakyti, kad mes neteikiame tokios paslaugos, yra labai patogu, dėl to, kad lyg pirmąją kritikos bangą tu kaip ir atmuši. Daug dalykų, kurie nebuvo daromi seniau, yra daromi dabar. Kodėl bankams nėra taikomi tokie pat moraliniai ir socialinės atsakomybės reikalavimai? Laikas suprasti, kad šioje situacijoje nebus nei vieno laimėtojo – visi patirs kokių nors nuostoliš“, – sakė jis.
Šį klausimą savo „Facebook“ paskyroje iškėlė ir „Laisvės TV“ įkūrėjas visuomenininkas Andrius Tapinas.
Valiutų keityklos atstovas: perkantys laimi daugiau
Su 15min kalbėjęs keityklų tinklą „Top Exchange“ valdančios įmonės „Konversita“ vadovas Vaidas Juška sakė, kad tikroji grivinų vertė šiandien skiriasi nuo oficialaus kurso. Jo teigimu, tos keityklos, kurios yra nustačiusios 40 grivinų už eurą pirkimo ar pardavimo kursus, reklamuojasi ir apgaudinėja klientus. Jo įmonė pirmadienį ryte už eurą prašė 95 grivinų.
„Jei paskambintumėte ir paprašytumėte, kad iš jūsų supirktų grivinas po 40 už eurą, jie realiai tuo kursu neperka. Mes pasirinkome solidarią poziciją su ukrainiečiais, nevaidiname, kad perkame, o paskui neperkame. Mūsų kursai yra realūs – jūs ateinate į keityklą ir galite patys nusipirkti. Jei jūs paskambinate į tas keityklas, kurių kursas yra 40, jie realiai nesuperka, o ar parduoda, nežinau“, – teigė jis.
Vis dėlto pašnekovas teigė, kad keityklos supirkimo kursą jau planuojama mažinti iki 90, o pardavimo kursas pirmadienį padidintas iki 70. Pirmadienio vidurdienį supirkimo kaina iš tiesų jau buvo sumažinta iki 85 grivinų už eurą.
V.Juška pabrėžė, kad keityklos pačios nustato supirkimo kainas, jos nėra reguliuojamos. Kainų rėžiai galiodavo tik lito laikais keičiant jį į eurus.
„Jokiai valiutai nėra nustatyta rėžių ir keityklos dirba pagal rinkos situaciją. Jei rinkoje kursas krenta arba kyla, atitinkamai kainos reaguoja į realų rinkos kursą. Mes planuojame tą kursą mažinti, nes jis yra su tokia atsarga – jis pradėjo žymiai skirtis nuo oficialaus, todėl realaus pirkimo kurso nežinome, jis paaiškėjo operacijų metu“, – 15min kalbėjo V.Juška.
Keityklų tinklo vadovas pabrėžė, kad įmonė su Ukraina solidarizuojasi grivinas parduodama.
„Mūsų misija yra padėti tiems, kurie išvyksta į Ukrainą. Iš tikrųjų yra ir didelė grivinų pirkimo paklausa – pagalbininkai, kovotojai, kurie važiuoja į Ukrainą. Mes grivinas parduodame dvigubai pigiau negu yra nustatytas oficialus kursas, už vieną eurą duodame 70 grivinų“, – komentavo „Top Exchange“ vadovas.
„Grivinų nėra kur realizuoti“
Kita grivinas superkanti keitykla „Valiuta24.lt”, veikianti Kaune, už vieną eurą pirmadienį taip pat prašė 95 grivinų, tačiau vėliau kursą irgi sumažino iki 85. Keityklą valdančios įmonės „Madelina” vadovas Mindaugas Ryckis15min sakė, kad dar praėjusią savaitę už vieną eurą buvo prašoma 40 grivinų, tačiau nuo šios savaitės kursas padidintas, nes šios valiutos paprasčiausiai nėra kur realizuoti.
„Bandėme supirkinėti po 40 grivinų ir tokiu pačiu kursu pardavinėti, neprisiimant visai jokio pelno, tačiau tiesiog nėra realizavimo. Turime kažkiek eurų pasiskyrę tam, bandome kažkiek pagelbėti. Bet grivinos niekur neina, jokio atgalinio ryšio nėra. Pasikeitus bet kokiai minimaliai situacijai, kursas gali nuvertėti 3–4 kartus“, – 15min sakė M.Ryckis.
Jis sakė šią situaciją aptaręs ir su Lietuvos banko atstovais ir išgirdo, kad situaciją bus bandoma spręsti.
Jei nebus paramos, grivinos nepirksime, nes resursai riboti.
„Galbūt jie su Europos centriniu banku atras kažkokius kelius, gal valiutą iš mūsų nupirks, nors Lietuvos bankas komercija neužsiima. Jeigu sprendimas būtų, mes supirkinėtume grivinas, kad tik kažkaip pagelbėtume“, – žadėjo jis.
Kitu atveju, jei pagalbos iš centrinio banko nesulauks, keitykla ketina Ukrainos grivinų nebesupirkinėti.
„Jei nebus paramos, grivinų nepirksime, nes resursai riboti. Negalime tam labai daug skirti. Dabar yra visiška nežinomybė, aš įsivaizduoju, kad mes ir liksime su tomis Ukrainos grivinomis, kiek jų dabar turime. Tai bus parama, nes panašu, kad situacija turbūt į gera nesikeis, nors ir norėtume, kad viskas pasibaigtų“, – tikino keityklos vadovas.
Jis teigė, kad praėjusią savaitę keitykla sulaukė klientų, kurie prašė išsikeisti dideles sumas grivinų, tačiau to daryti įmonė nesutiko.
„Kas iš to, jei visą biudžetą, kurį tam paskyrėme, atiduosime vienam žmogui. Tikslas buvo, kad geriau padėtume 100–300 žmonių, nes jie ateina su skausmu akyse, bėga ašaros, nori kažką gauti“, – nurodė M.Ryckis.
Kita įmonė ištiesė pagalbos ranką
Kai kurias įmones viešumoje kilusi diskusija paskatino atskubėti į pagalbą – pavyzdžiui, prekyba valiuta ir tauriaisiais metalais užsiimanti „Florinus“ nusprendė grivinas iš atvykusių Ukrainos žmonių supirkinėti palankiu kursu – prašo 40 grivinų už vieną eurą.
„Pamatę Andriaus Tapino žinutę, pamanėme, kad tikrai galime šituo būdu prisidėti. Nes jei atėję žmonės negali net duonos nusipirkti, pagalvojome, kad iš mūsų įmonės veiklos pusės tai bus parama Ukrainos žmonėms“, – 15min sakė „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Įmonė planuoja iškeisti apie 100 tūkst. eurų, tačiau Ž.Leškevičius neatmetė, kad šis skaičius didės, jei bus atrasta būdų, kur grivinas parduoti.
„Gal bus taip, kad žmonėms pačioje Ukrainoje reikės grivinų, gal atrastume kelią ir didesnes sumas galėtume iškeisti. Dabar neaišku, kur tas grivinas dėsime, bet dėl to nebankrutuosime. Kuo galėsime, tuo padėsime“, – tikino Ž.Leškevičius.
Paklausus, kaip vertina konkurentų taikomą valiutos kursą, jis svarstė, kad „verslai keičia valiutą taip, kad neitų į minusą“, tačiau plačiau to nekomentavo.
Ž.Leškevičius tikino nežinantis, kokia situacija Lenkijoje, ar valiutos keityklos šioje šalyje priima grivinas, tačiau spėjo, kad jos gali neišlaikyti žmonių srauto. Skaičiuojama, kad vien į Lenkiją yra atvykę apie 900 tūkst. nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių.
Sprendžiant iš internete pateikiamos informacijos, dėl Ukrainos grivinų situacija grynųjų pinigų keityklose yra nevienoda. Didelė dalis keityklų ties Ukrainos grivinomis įrašę nulius, kas reiškia, kad šios valiutos keitykla nesuperka. Viena keitykla Liubline – šis Lenkijos miestas yra už mažiau nei 100 km nuo Ukrainos sienos – skelbia, kad už 100 superkamų grivinų duos penkis zlotus, dabartiniu kursu beveik eurą. Kita to paties miesto keitykla yra kiek dosnesnė – už 100 grivinų duotų šešis zlotus (apie 1,21 euro).
„Neaišku, kas bus su šita valiuta, kaip karas klostytis, gal tos keityklos žiūri truputį pragmatiškiau. Mes žiūrime iš tos pusės, kad padėtume žmonėms, kad jie galėtų oriau jaustis. Lietuviai ir ukrainiečiai buvo broliškos tautos, turėjome bendrą valstybę tai manau, kad verslininkai privalo bet kokiais žingsniukais padėti, kad pagelbėtume draugams iš Ukrainos“, – teigė pašnekovas.
Be kita ko, verslininkas prasitarė, kad įmonė ketina įdarbinti vieną ar kelis ukrainiečius.
LBA: bankai neturi reikalingos infrastruktūros
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė komentare 15min sakė, kad Lietuvoje prieš kelerius metus įteisinus valiutų keityklų operatorių veiklą, plečiantis euro zonai, sparčiai populiarėjant elektroniniams atsiskaitymams bei išaugus mokėjimams kortelėmis užsienyje, didžioji dalis šalyje veikiančių bankai nustojo teikti valiutos keitimo grynaisiais pinigais paslaugas ir nebeturi tam reikalingos infrastruktūros.
Pasak jos, LBA vienijamos finansų bei kredito sektoriaus įmonės remia Europos ir kitų tarptautinių bei nacionalinių institucijų inicijuotus veiksmus, siekiant palengvinti Rusijos agresijos žalą Ukrainos piliečiams.
„LBA nariai įgyvendina ne vieną paramos iniciatyvą, skirtą pagelbėti Ukrainai bei jos žmonėms, ir supranta nuogąstavimus, kylančius dėl šios šalies piliečiams aktualių paslaugų“, – nurodė E.Čipkutė.
Asociacijai priklausantys bankai, anot E.Čipkutės, individualiai ir nepriklausomai priėmė sprendimus pasitraukusiems iš karo veiksmų zonos Ukrainos piliečiams sąskaitas atidaryti nemokamai, taip pat nemokamai siūlo ir bankinių paslaugų planus.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė 15min nurodė, kad valiutos keitimo grynaisiais paslaugos bet kuria valiuta bankas savo skyriuose neteikia nuo 2019 m. pabaigos. Ji antrino E.Čipkutei nurodydama, kad SEB neturi tam reikalingos infrastruktūros, įrangos, darbuotojų kompetencijos.
„Suprantame susiklosčiusią sudėtingą situaciją, tačiau šiuo atveju galime rekomenduoti kreiptis į tokią paslaugą teikiančias valiutos keityklas, kurios šalyje užtikrina grynųjų pinigų keitimo paslaugas”, – nurodė I.Dauguvietytė-Daskevičienė.
Tuo metu „Luminor“, pasak banko komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, tokios paslaugos niekada neteikė.
Lietuvos bankas ragina verslą elgtis solidariai
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta komentavo, kad teisės aktai nesuteikia centriniam bankui įgaliojimų reguliuoti valiutos keityklos operatorių paslaugų įkainių.
„Valiutos keityklos operatoriai turi teisę patys nuspręsti, kokias valiutas keisti ir kokia kaina. Svarbu, kad informacija apie taikomą valiutų keitimo kursą būtų pateikta aiškiai, išsamiai ir neklaidintų vartotojo. Kiekvienoje valiutos keitykloje matomoje vietoje turi būti aiškiai pateikiama išsami informacija apie valiutos keityklos operatoriaus taikomus įkainius už teikiamas paslaugas ir informacija apie tą dieną perkamos ir parduodamos valiutos kainas“, – komentare 15min sakė S.Krėpšta.
Jo teigimu, valiutos keityklos operatoriai neturėtų piktnaudžiauti susidariusia situacija ir teikdami paslaugas turėtų laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
S.Krėpšta sutiko, kad situacija nėra kasdienė ir įprasta ir gali reikalauti kitokių išeičių.
„Savo ruožtu taip pat ieškome galimų sprendimų, konsultuojamės su Lenkijos nacionaliniu banku, jų šalyje ši problema dar opesnė. Klausimas svarstomas ir Europos Centriniame Banke, kuris gavo Europos Parlamento narių kreipimąsi, jame prašoma rasti sprendimus dėl grivinų keitimo karo pabėgėliams. Taip pat raginame ir verslą elgtis atsakingai, sąžiningai ir solidariai“, – teigė S.Krėpšta.