Tačiau Ramiojo vandenyno partnerystės (Trans-Pacific Partnership, TPP) sutartis įsigalios tik tada, kai ją atskirai ratifikuos kiekviena šalis. Kol kas neaišku, ar ji bus patvirtinta ir politiškai susipriešinusiose Jungtinėse Valstijose.
Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartis buvo viena iš JAV prezidento Baracko Obamos prekybos politikos prioritetų.
Sutartis aprėpia regioną, kurio prekybos apimtys sudaro apie trečdalį pasaulinės komercijos, nors prie jos pabrėžtinai neprisidėjo Kinija, siekianti sudaryti atskirus prekybos susitarimus.
Šio pakto šalininkai sako, kad jis padidins prekybos apimtis ir konkurencingumą, panaikindamas daugumą muitų ir kitų kliūčių. Tuo tarpu oponentai tvirtina, kad sutartis sumažins šalių suverenumą ir suteiks per didelę galią JAV korporacijoms.
Naujojoje Zelandijoje daug žmonių išlieka nusistatę prieš šią sutartį, o šimtai aktyvistų protestavo prie konferencijų centro Oklande, kur buvo pasirašytas dokumentas, blokuodami eismą kai kuriose gatvėse. Kiti surengė protestų sostinėje Velingtone.
Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartis buvo viena iš JAV prezidento Baracko Obamos prekybos politikos prioritetų. Nors jai pritarė verslo grupės ir daugelis respublikonų, Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas kol kas neišreiškė palaikymo šiam projektui ir siūlė Kongresui balsuoti dėl jo ratifikavimo tik po lapkritį įvyksiančių prezidento rinkimų.
JAV prekybos atstovas Michaelas Fromanas ketvirtadienį išreiškė įsitikinimą, kad Amerikos įstatymų leidėjai galiausiai ratifikuos šią sutartį.
Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key savo ruožtu sakė, kad jo šalis didžiuojasi padėjusi užtikrinti ilgiau negu penkerius metus trukusių derybų sėkmę.
„Šiaip ar taip, Ramiojo vandenyno partnerystė yra didžiulis pasitikėjimo balsas ir optimizmas, kad mūsų ekonomika ir mūsų žmonės ateityje klestės“, – sakė jis.
Be JAV ir Naujosios Zelandijos šią sutartį pasirašė Japonija, Kanada, Meksika, Australija, Malaizija, Singapūras, Peru, Čilė, Vietnamas ir Brunėjus.
