„Spartus V formos atsigavimas“, kai po staigaus kritimo įvyksta staigus atsigavimas, „greičiausiai netikėtinas“, rašoma balandžio 30 dienos posėdžio protokole.
ECB vadovė Christine Lagarde praėjusį mėnesį teigė, kad šiemet euro zonos ekonomikos apimtis gali susitraukti 5–12 proc., nes koronaviruso plitimui sustabdyti skirtos priemonės suparalyžiavo ekonominę veiklą, sukėlė nedarbo bangą, sutrikdė tarptautines tiekimo grandines ir sumažino vartotojų paklausą.
Kitame pinigų politikos formuotojų posėdyje, kuris įvyks birželio 4 dieną, bankas ketina paskelbti naujausias ketvirčio augimo ir infliacijos prognozes 19 narių turinčiai bendros valiutos zonai.
Kadangi galutinis pandemijos poveikis vis dar nėra žinomas, ECB valdytojai tikisi, kad birželio mėnesį paskelbtos prognozės bus „gerokai pakoreguotos“.
ECB sudarė tris galimus scenarijus, tačiau sutiko, kad vienas scenarijus, darantis prielaidą, kad poveikis ekonomikai nebus didelis, „tikriausiai yra per daug optimistiškas“.
Visgi valdančioji taryba pabrėžė, kad ECB yra pasirengęs imtis tolesnių veiksmų, kad padėtų valdyti euro zoną sunkiausios per kelis dešimtmečius krizės metu.
ECB jau įsipareigojo šiais metais išleisti daugiau nei trilijoną eurų vyriausybių ir įmonių obligacijoms, kad palaikytų likvidumą ir paskatintų išlaidas bei investicijas.
Tai apima 750 mlrd. eurų, skirtų naujajai Skubios turto pirkimo dėl pandemijos programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), kuri buvo pradėta specialiai kovai su koronaviruso pandemijos poveikiu.
ECB pažymėjo esantis „visiškai pasirengęs“ atnaujinti programą jau kitą mėnesį, jei valdytojai „nuspręs, kad paskatų mastas neatitiko poreikio“.
Protokolas parodė „akivaizdų ECB pasirengimą padaryti daugiau“ – pareiškė ING banko ekonomistas Carstenas Brzeskis). – O kol kas PEPP išlieka pagrindine politikos priemone.“
