Už rezoliuciją balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 51, o susilaikė – 1.
Valdantieji antradienį svarstė tik savo rezoliuciją, kuria siekta išreikšti nepasitikėjimą Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, palaikymą jai išsakė ir premjeras Saulius Skvernelis.
Opozicijos inicijuotą priešingą rezoliuciją – dėl pasitikėjimo V.Vasiliausku – Seimas išbraukė iš darbotvarkės minimalia balsų persvara, nuo valstiečių nusisuka dalis partnerių. Įspėjama, kad jokios teisinės galios rezoliucija neturės.
Balsavimas rodo, kad valdančiųjų ir jų partnerių vienybė trupa. Skirtingai nei valstiečiai balsavo Socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai anksčiau klausimo nepalaikė teikiant darbotvarkę.
S.Jakeliūnas svarstys kreiptis į prokuratūrą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas nurimti nežada – svarstys apie kreipimąsi į prokuratūrą.
„Svarbu, kad jau išsakytas vertinimas ir raginimas. Kiti keliai visi išlieka, taip ir teisinis vertinimas. Svarstysiu galimybę kreiptis į prokuratūrą dabar jau dėl klaidinančios informacijos pateikimo BFK. Taip pat bus kreipiamasi į Europos centrinį banką. Išversta yra medžiaga su tais žodžiais. Manau, ta institucija taip pat turi moralės vertinimą atlikti, jei matys, kad reikia. Taip pat galbūt jau po antrojo rinkimų turo, žinodamas, kas yra naujasis išrinktas prezidentas, taip pat kreipsiuosi, kad įvertintų galimybę pradėti oficialų V.Vasiliausko atstatydinimą“, – žurnalistams po „nesėkmingo“ balsavimo Seime teigė S.Jakeliūnas.
Jis teigė, kad šiuo klausimu bus pasvarstyta komitete.
„Alternatyvos yra arba komiteto vardu, arba kelių Seimo narių vardu, taip pat ir tų, kurie dalyvauja tiriamajame darbe“, – sako S.Jakeliūnas.
J.Sabatauskas: mes svarstome niekinį dokumentą
Socialdemokratas Julius Sabatauskas paaiškino, kad teisiškai Seimo rezoliucija yra niekinė.
„Įdomus žanras, nes šiaip norėtųsi paklausti, pagal kokį Statuto klausimą mes čia svarstom. Ar mes pradedam LB valdybos pirmininko atleidimo procedūrą, ar čia šiaip pareiškimų žanras? Pareiškimų žanrą galėjome kaip įprasta svarstyti vakarinio posėdžio pabaigoje“, – stebėjosi J.Sabatauskas.
Anot jo, kliūva jau pats rezoliucijos pavadinimas – dėl nepasitikėjimo LB valdybos pirmininku V.Vasiliausku.
„Jei dėl nepasitikėjimo, tai mes pradedam ne nuo to galo. Tarp kitko, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs – kai institucijos vadovo skyrime dalyvauja ne vien Seimas, bet ir LR prezidentas, ir tada, kai iniciatyva LR teikimu skiriamas toks vadovas, nepasitikėjimas Seime negali būti reiškiamas. Nepasitikėjimas Seime gali būti tik patvirtintas“, – sako J.Sabatauskas.
Anot jo, asmeninį įsižeidimą pakelti į valstybinį lygi ir imtis kažkokio keršto, nederama.
„Mes svarstome niekinį dokumentą“, – akcentavo J.Sabatauskas.
Jis paaiškino, kad pagal įstatymus LB pirmininką atleidžia Seimas prezidento teikimu ir tik dėl tų priežasčių, dėl kurių negalėtų būti ir skiriamas – neatitikimo reikalavimams, kurie taikomi LB pirmininkui. O rezoliucijoje nėra konstatuojama, kad LB pirmininkas neatitiktų kokių nors reikalavimų.
„Kad tai būtų tik Lietuvos Respublikos klausimas, tai dar nieko būtų, čia pas mus visko būna. Bet Lietuvos bankas yra sudedamoji dalis ECB sistemos, ir tai nėra vien Lietuvos reikalas“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad Seimas neturėtų tapti vieno ar kito žmogaus asmeninių ambicijų įkaitais. Ji patikino, kad jai „taip pat apmaudu kalbėti tokias kalbas, ir tokią leksiką“, – tačiau tai nėra pagrindas klibinti institucinį pagrindą.
Socialdarbietis Algirdas Butkevičius teigė, kad aštri retorika „nepuošia nei vieno, nei kito“. Tačiau, anot jo, „jau per daug daroma spekuliacijų politiniame lygyje“.
„Vis dėlto kalbant apie ekonominę krizę, VILIBOR, EURIBOR, aš norėčiau paklausti – mielieji, kiek visuomenės supranta apie tai? Visuomenė supranta taip, kaip mes pateiksime šį klausimą“, – piktinosi A.Butkevičius.
Jis pažymėjo, kad ir pats, jau dirbdamas opozicijoje, buvo neviešai susitikęs su Tarptautinio valiutos fondo atstovais, „ir jie ne kartą pasakė, kad gresia Lietuvai devalvacija“.
Pasak A.Butkevičiaus, per krizę atsiskaitymai litais buvo sustabdyti, ir bankai tarpusavyje neskolino net už 10 proc. palūkanų.
Stabtelti su rezoliucija siūlė netgi buvęs jos palaikytojas Petras Gražulis, siūlydamas palaukti, kol Seimo komisija paruoš išvadas – „ir galbūt tada reikėtų daryti išvadas“.
„Raginčiau pažiūrėti nuosekliau, tuo labiau kad V.Vasiliauskas LB pirmininku tapo 2011 m. ir jam nereikėtų primesti atsakomybės už anksčiau buvusius įvykius“, – ragino stabtelti su rezoliucija P.Gražulis.
Konservatorė Gintarė Skaistė S.Jakeliūną lygino su vaiku, kurio verksmo klauso visi valdantieji. Anot jos, V.Vasiliauską nušalinti bandoma „ne dėl netinkamo darbo, ne dėl netinkamo valdymo sistemos, bet dėl to, kad neparodytas atitinkamas tarnystės lygis“ valdantiesiems.
Mantas Adomėnas valdantiesiems siūlė balsuoti už ir tęsti tokį darbą, kadangi destrukcija atsispindėjo ir rinkimų rezultatuose sekmadienį.
S.Jakeliūnas kartoja tuos pačius kaltinimus
Pradėjus rezoliucijos svarstymą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK) tikino, kad „institucijos turi laikytis joms suteiktų įgaliojimų, mandatų ir bendrauti tinkamai“. Jis citavo anksčiau skelbtus vidinius Lietuvos banko susirašinėjimus, kuriuose V.Vasiliauskas kolegoms skundėsi Seimo pradėtu tyrimo beprasmiškumu, bei kitus dokumentus, teiktus prieš 10 metų.
„Ekonomistų padaryti vertinimai ir netgi 2009 m. vasario mėnesio LB dokumentas skirtas A.Kubiliui, yra žymiai objektyvesni, nei tai, ką mums LB pateikė“, – teigia S.Jakeliūnas ir tikina, kad LB teiktus atsakymus Seimo komisijai vertina kaip vengimą bendradarbiauti.
Politikas Seime transliavo ir vaizdo įrašus iš Lietuvos banko vidinių susitikimų.
„Be jokios abejonės, gausime per kupras. Bet aš noriu pasakyti, kad mes ir aš įsivaizduoju, kad LB, mes esame į priekį žiūrinti institucija. Mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, mes žiūrime į priekį. Na bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie jeigu nemoka kurti...“ – trumpoje ištraukoje teigė LB valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Seime pasigirdo plojimai, o S.Jakeliūnas jais piktinosi ir teigė, kad taip diskredituojamas tyrimas ir institucija.
Lietuvos bankas visą informaciją, kurią yra teikęs BFK, yra pateikęs viešai savo internetinėje svetainėje.
G.Skaistė kaltino, kad S.Jakeliūnas tęsia kišimąsi į nepriklausomų institucijų veiklą.
„Jūs puolėte nacionalinį transliuotoją, bandėte daryti įtaką Konstituciniam Teismui, ir dabar imatės Lietuvos banko“, – teigė ir konservatorius Mykolas Majauskas. Jis taip pat abejojo, kodėl S.Jakeliūnas pasitiki savo patarėju, kuris dirbo LB krizės laikotarpiu, kuomet susidarė problemos Ūkio ir „Snoro“ bankuose, o ne V.Vasiliausku, kuris LB vairą perėmė jau po to.
Dainius Kreivys teiravosi, ko S.Jakeliūnas tikisi teikdamas tokią rezoliuciją.
„Mes čia pakalbėsime, sukelsime chaosą, sumažinsime pasitikėjimą, tiek centriniu banku, tiek Baltijos šalių bankine sistema, ir pasekmių jokių nebus – tas pats, kas laiškų rašymas Kalėdų Seneliui“, – klausė D.Kreivys.
S.Jakeliūnas atsakė, kad tikisi atkreipti dėmesį apie LB vadovo ir taip pat pirmininko pavaduotojo, „kuris leidžia sau dalyvauti rinkimuose ir šeštadienį agituoti“, kad jų veiksmai nepriimtini ES valstybėse.
„Ar mes šią rezoliuciją dedikuojame taip pat, kad ji pasiektų Europos centrinį banką (ECB), ar tik kaip toks šalutinis produktas vietinio naudojimo“, – klausė Juozas Olekas.
O S.Jakeliūnas atsakė, kad ECB jau reaguoja, manydamas, kad taip pažeidžiamas LB nepriklausomumo statusas.
M.Majauskas vadina politiniu šou
M.Majauskas teigė: „Puikiai suprantu kas vyksta, tai politinis šou, jokių realių teisinių argumentų neturi“.
Jis vardijo 10 priežasčių, kodėl verta pasitikėti V.Vasiliausku, tarp jų: užtikrino finansų sektoriaus stabilumą po finansų krizės, sutvarkytas „Šarkino palikimas“, sklandžiai įvestas euras, sutramdyti greitieji kreditai, reformuotas kredito unijų sektorius, pritrauktos investicijos ir inovacijos į finansų sektorių, atsakingas skolinimas ir apsaugota kredito rinka, uždirbamas pelnas iš rezervų valdymo, LB teikė aibę pasiūlymų ir profesionalių konsultacijų.
„V.Vasiliauskas plušo savo reputacija, savo ateitimi tam, kad Lietuvos finansinis sektorius būtų sutvarkytas, stabilus“, – tikino M.Majauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos banko pasitikėjimas tarp gyventojų siekia per 50 procentų, kai Seimo – apie 10 procentų.
„Reitingų agentūros aiškiai pasakė, kad Lietuvos bankas tinkamai tvarkėsi su iššūkiais“, – tikino M.Majauskas.
„Buvo daug kalbų, koks tas (Reinoldijaus) Šarkino palikimas – vieni kalbėjo, kad tai Ūkio, kiti – kad tai „Snoro“ bankas, kiti kalbėjo, kad tai išsipūtusi didžiulė organizacija, kurioje darbuotojų skaičius daugiau nei 1000. (…) V.Vasiliauskas atėjęs atleido 200 darbuotojų, maždaug apie 25 proc. darbuotojų ir dar papildomai ėmėsi naujų funkcijų“, – efektyvumą akcentavo M.Majauskas.
Opozicijos rezoliucijos nesvarstė
Valdantieji Seimui siūlo pareikšti nepasitikėjimą V.Vasiliausku, o opozicija atvirkščiai – išreikšti pasitikėjimą ir ragina V.Vasiliauską tęsti darbus. Aistras šis klausimas Seime kėlė nuo pat darbotvarkės tvirtinimo.
Seimas iš darbotvarkės išbraukė opozicijos rezoliuciją – išreikšti pasitikėjimą V.Vasiliausku, tačiau patvirtino, kad svarstys valdančiųjų rezoliuciją – reikšti nepasitikėjimą. Balsavimas rodo, kad valstiečių nuomonės nebepalaiko dalis partnerių – tvarkiečių, socialdemokratų darbo frakcijos atstovų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno siūlymui išbraukti opozicijos rezoliuciją iš darbotvarkės pritarta vieno balso persvara (už – 51 Seimo narys, iš 100 balsavusiųjų). Nors skelbta, kad rezoliuciją remia keturios frakcijos, įskaitant „tvarkiečius“, balsavime susilaikė „tvarkiečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Kęstutis Bartkevičius.
Socialdemokratas Juozas Olekas siūlė išbraukti ir valdančiųjų rezoliuciją dėl nepasitikėjimo, tačiau tam Seimas pasipriešino – „už“ balsų nepakako (50 iš 104 balsavusiųjų). R.Žemaitaitis taip pat palaikė, kad valdančiųjų rezoliucija būtų išbraukta, nors pats po šia rezoliucija buvo pasirašęs.
Priešingai nei valstiečiai balsavo ir dauguma socialdemokratų darbo frakcijos atstovų.
Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlė išbraukti abi rezoliucijas, „nebekaitinti aistrų ir paskelbti lygiąsias“.
„Jokių čia lygiųjų, jokių čia ambicijų nėra, čia yra atsakingos institucijos, ir turi elgtis atsakingai, principingai ir nepriklausomai“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
„Gerbiami kolegos, aš atkreipsiu dėmesį, kad šia rezoliucija mes nei pradedame, nei užbaigiame nepasitikėjimo procedūros“, – kalbėjo konservatorius M.Majauskas, akcentavęs, kad rezoliucija neturi jokios teisinės galios, kadangi nepasitikėjimą LB vadovu gali išreikšti tik prezidentas. Anksčiau jis prašė išimti abi rezoliucijas, kadangi „rinkimai baigėsi“.
Premjeras reiškia nepasitikėjimą
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad nepasitiki Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, rašo BNS.
„Nepasitikiu dėl to, kad pritariu tiems argumentams, kurie buvo išsakyti Stasio Jakeliūno“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjeras.
Dvi priešingos rezoliucijos
Konservatoriai rengdami savo rezoliuciją pasinaudojo valstiečių teiginiais, tik pakoregavo, kad jie būtų priešingi.
Valstiečiai konstatuoja, „kad Lietuvos bankas vengė bendradarbiauti su parlamentinį tyrimą atliekančiu BFK“, o konservatoriai – „kad LB sėkmingai bendradarbiavo su parlamentinį tyrimą atliekančiu BFK“.
Valstiečiai įvertino tai, „kad savo žodžiais ir veiksmais LB valdybos pirmininkas siekė nuteikti LB tarnautojus atmestinai ar net neigiamai vertinti Komiteto atliekamą tyrimą“, o konservatoriai įvertino tai, „kad savo reikšta pozicija ir veiksmais LB valdybos pirmininkas siekė sumažinti savo vadovaujamos institucijos politizavimą, apsaugoti jos veiklą nuo įstatymais draudžiamo neteisėto kišimosi, kiek įmanoma vengė teisės aktais draudžiamo atitinkamų Seimo institucijų vykdomų tyrimų informacijos viešinimo“.
Netgi rezoliucijos įkelti dokumentų pavadinimai yra panašūs. Valstiečių versija – „rezoliucija+LB+GALUTINIS“, o konservatorių – „Rezoliucija+dėl+Vasiliausko+-+FINAL“.
Nors rezoliuciją pristatė S.Jakeliūnas, paties „Word“ dokumento rengėja buvo Agnė Širinskienė, rodo dokumento meta duomenys.
15min jau teiravosi 5 politologų ir apžvalgininkų, kaip jie vertina valdančiųjų kovą su Lietuvos banko valdybos pirmininku prieš pat rinkimus – jie šį klausimą vadino politiniu, o ekonominio ar teisinio pagrindimo pasigedo.
Neturės teisinės galios
Rezoliucija neturės didelės galios, ir teisiškai nieko neįpareigos. Seimo statute esantis rezoliucijos apibrėžimas: „Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu.“
Norint pareikšti nepasitikėjimą valstybės pareigūnu, turėtų būti priimamas nutarimas, o Konstitucijoje išskirta, kad nepasitikėjimą LB valdybos pirmininku gali reikšti prezidentas.
„Seimo statutas aiškiai nedviprasmiškai apibrėžia ir reglamentuoja nepasitikėjimo procedūrų reiškimą. Bet kokios rezoliucijos, kuriomis reiškiamas nepasitikėjimas, yra niekinės“, – kalbėjo Seimo narys Julius Sabatauskas.