Finansų ekspertė apžvelgia dažniausiai pasitaikančius toksiškus įpročius elgiantis su pinigais ir dalijasi patarimais, kaip atrasti sveikesnį santykį su savo finansais.
Pajamas viršijantis gyvenimo būdas
Vienas iš labiausiai paplitusių toksiškų pinigų įpročių yra išleisti daugiau, nei uždirbama. Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės, tai gali lemti įvairios priežastys: nesudarymas mėnesinio biudžeto, jo nesekimas, silpna finansinė disciplina.
„Dažniausiai išleidžiame daugiau, nes nenorime atsilikti nuo socialinių tendencijų ir išlaikyti tam tikrą gyvenimo būdą. Šį spaudimą daugelis žmonių ypač pradėjo jausti išpopuliarėjus socialiniams tinklams, kur dažniausiai atskleidžiame tik teigiamas savo gyvenimo akimirkas, giriamės naujais pirkiniais ar kelionėmis, stebime prabangų nuomonės formuotojų gyvenimo būdą ir norime įsigyti jų reklamuojamų prekių“, – įžvalgomis dalijasi R.Ežerskienė.
Siekiant spręsti šią problemą, ji pataria visų pirma sukurti biudžeto lentelę, kur kiekvieną mėnesį įrašytumėte gaunamas pajamas, būtinąsias išlaidas, santaupoms skiriamą sumą. Toks išlaidų sekimas padės pirmenybę teikti poreikiams, o ne norams ir išvengti impulsyvių ar „mados“ padiktuotų pirkinių.
Per silpnas įprotis taupyti
Nors gyvenime tikimės geriausio, niekada nežinome, kas gali nutikti, todėl kiekvienam svarbu turėti sukaupus bent 6 mėnesių būtinąsias išlaidas padengsiančią finansinę pagalvę, kuri praverstų ištikus ligai, kitam netikėtam atvejui, darant karjeros pertrauką ar pan.
„Vis dėlto, taupyti daugeliui nėra taip lengva dėl disciplinos stokos arba klaidingo įsitikinimo, kad norint pradėti taupyti reikia didelių pajamų. Svarbiausia „mankštinti“ šį įprotį ir kiekvieną mėnesį taupymui atsidėti konkrečią dalį mėnesio biudžeto – net jei pradžioje tai bus kelios dešimtys eurų: santaupoms skirtą sumą padidinkite, pagerėjus finansinei situacijai ar siekiant sutaupyti daugiau per trumpesnį laiką“, – pataria R.Ežerskienė.
Kalbant apie taupymą, populiari taisyklė – 50/30/20, nurodanti, kad planuojant biudžetą 50 proc. pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintamoms ir 20 proc. taupymui.
Neatsakingas skolinimasis
Šis toksiškas įprotis glaudžiai susijęs su pajamų lygį viršijančiu gyvenimo būdu. Kaip pastebi finansų ekspertė, užuot peržiūrėję savo biudžetą ir sumažinę nereikalingas išlaidas, dalis žmonių renkasi greitą sprendimą – naudotis kredito kortele ar imti vartojimo paskolas ir vėliau grąžinti sumą su didelėmis palūkanomis.
„Vartojimo paskolos gali būti tinkamas sprendimas norintiems įsigyti stambesnį pirkinį ar išskaidyti mėnesio išlaidas į smulkesnes dalis – ypač naudojantis specialiais pasiūlymais be palūkanų. Problema atsiranda, kai skolinimasis tampa įpročiu spręsti savo finansines problemas. Nors finansų institucijos Lietuvoje skolina atsakingai, svarbu ir patiems kritiškai įsivertinti savo galimybes paskolą grąžinti“, – teigia R.Ežerskienė.
Emocinės išlaidos
Apsipirkimas daugeliui suteikia gerų emocijų. Nesvarbu, ar tai būtų naujas drabužis, ar pyragėlis, nemažai žmonių apsipirkimą naudoja kaip būdą susidorti su nenorimomis jausti emocijomis: stresu, liūdesiu, nuoboduliu. Toks įprotis kelia riziką per mėnesį išleisti nemažą sumą pinigų nebūtinoms išlaidoms.
„Jei kartais save apdovanojate ar paguodžiate pirkiniu, nieko blogo nenutiks. Tačiau svarbu sąmoningai sekti savo elgesį, kad toks apsipirkimas netaptu toksišku įpročiu. Verta gilintis į savo jausmus, kad geriau atpažintumėte tokį elgesį provokuojančius veiksnius ir rastumėte sveikesnių būdų, kaip susidoroti su savo emocijomis: kalbėtis apie jas su specialistu, ieškoti draugų ir artimųjų paramos, užsiimti sportu ar kita veikla. Kai pajusite norą išlaidauti, stabtelėkite ir įvertinkite, ar pirkinys tikrai reikalingas“, – patarimais dalijasi finansų ekspertė.
Neįdarbintos santaupos
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu gyventojai šalies bankų ir kredito unijų einamosiose sąskaitose laiko daugiau nei 15 mlrd. eurų, tai yra, už šias lėšas gyventojams nemokamos palūkanos.
„Nors situacija po truputį keičiasi, lietuviai vis dar nėra linkę investuoti, tai yra, įdarbinti savo santaupų ir ne tik apsaugoti jas nuo infliacijos, bet ir uždirbti. Pastaraisiais metais galimybių investuoti daugėja, kiekvienas gali pasirinkti labiausiai savo poreikius atitinkantį būdą. Pavyzdžiui, nenorint įsipareigoti ilgam – pasirinkti metų ar net kelių mėnesių indėlį su fiksuotomis palūkanomis. Norintys didesnės rizikos, o tuo pačiu – ir didesnės grąžos, gali investuoti į obligacijas ar įvairius akcijų fondus“, – apie investavimo galimybes aiškina Rūta Ežerskienė.
Ji pastebi, kad siekiant įveikti bet kokį toksišką įprotį elgiantis su pinigais, svarbiausia – noras keistis ir disciplina. Pokyčiai neįvyks per vieną dieną, tačiau nuosekliai sekant savo išlaidas ir laikantis taupymo taisyklių, kiekvienas gali pasiekti tam tikrą finansinį stabilumą.
