„Juodojo penktadienio“ diena jau yra tapusi ištisa „juodojo apsipirkimo“ savaite, šią tendenciją patvirtina ir šių metų interneto prekybos duomenys. Žvelgiant į visą praėjusią savaitę, per ją interneto pirkiniams bendra išleista suma toliau didėjo, taip pat augo atsiskaitymų skaičius. Tai rodo, kad šalies gyventojai šiuo nuolaidų laikotarpiu aktyviai ieško prekių interneto parduotuvėse ir jas įsigyja dažniau“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
Vidutinė apsipirkimo suma – apie 60 eurų
Šiemet, remiantis „Swedbank“ duomenimis, per „Juodąjį penktadienį“ klientai atliko apie 200 tūkst. mokėjimų už internetu įsigytas prekes, o per visą savaitę už interneto pirkinius buvo atlikta beveik 1,2 mln. mokėjimų. Palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, apsipirkimų skaičius išaugo atitinkamai 10 proc. ir 6 proc.
Vieno apsipirkimo metu, vertinant visos praėjusios savaitės duomenis, interneto pirkėjai buvo linkę išleisti vidutiniškai apie 60 eurų, o ši suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais. Tuo metu per „Juodąjį penktadienį“ vieno apsipirkimo internetu išlaidos sudarė vidutiniškai apie 62 eurus ir buvo apie 10 proc. mažesnės nei praėjusiais metais.
Daugiau kaip pusė pirkėjų įsigytų daiktų nepanaudoja
Tiesa, ne visi per masinius išpardavimus įsigyti pirkiniai pradžiugins. Kaip rodo „Swedbank“ apklausa, tik maždaug penktadalis (22 proc.) per išpardavimus apsiperkančių gyventojų teigia niekuomet nesigailintys dėl įsigytų daiktų. Be to, įsigytus daiktus visada panaudojantys teigia mažiau nei pusė (45 proc.) gyventojų.
Tarp dažniausiai nenaudojamų ar panaudojamų vos kelis kartus daiktų pirmąją vietą užima drabužiai ir avalynė. Jų nedėvintys arba dėvintys juos vos kelis kartus nurodo 43 proc. gyventojų. Antroje vietoje tarp dažniausiai nepanaudojamų išpardavimų pirkinių rikiuojasi kosmetikos ir higienos prekės (31 proc.), trečioje – hobiams skirti reikmenys (28 proc.)
Vienas iš būdų, kuris gali padėti išvengti nereikalingų daiktų įsigijimo, yra išankstinis pirkinių planavimas ir reikalingų daiktų sąrašo sudarymas. Bent iš dalies pirkinius planuoja apie 21 proc. gyventojų, o visų pirkinių įsigijimą teigia suplanuojantys vos 6 proc. gyventojų.