Atsinaujinančiai energetikai skirtos ES lėšos, panašu, sukels katilų keitimo ir saulės elektrinių ant stogų statymo vajų.
Gegužės 10 d. pradėjus rinkti paraiškas, per 10 dienų buvo gautos 1205 gyventojų paraiškos dėl naujų saulės elektrinių, 1022 gyventojai pateikė paraiškas pasikeisti senus katilus į naujus, dar 550 gyventojų kreipėsi dėl kompensacijų už anksčiau atnaujintus šilumos gamybos įrenginius, nurodė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
„Katilų keitimui šiam kvietimui yra numatyta 4 mln. Eur, saulės elektrinėms šių metų kvietimui – 4,5 mln. Eur“, – teigiama APVA komentare.
Tai reikštų, kad paramos visiems gali neužtekti. Palyginimui, numatytos paramos pakaktų įrengti apie 1400 didžiausios remiamos galios (10 MW) saulės elektrinių, panašus gali būti ir katilų keitimo projektų skaičius – tai priklausys nuo paraiškose prašomos paramos dydžio.
APVA patikina, kad surinkus ir teigiamai įvertinus daugiau paraiškų nei kvietimui yra numatyta lėšų suma, agentūra gali kreiptis į Energetikos ministeriją dėl kvietimui numatytų lėšų padidinimo, o jei lėšų nepakaks, jos bus atrenkamos pagal surinktą balų skaičių. Ministerija pažadų šiems metams nedalija – bus dar trys kvietimai.
Pažymima, kad projektai bus įgyvendinami ir ateinančiais metais – iki 2023 m. iš viso numatyta 16,3 mln. eurų katilų keitimui ir 14,3 mln. eurų saulės elektrinėms.
Kiek paramos galima gauti – katilo keitimas atpinga per pusę
Naują efektyvų katilą ar šilumos siurblį su ES parama gali įsirengti tik tie asmenys, kurie savo gyvenamajame ar sodo name, pastatytame iki 2014 m., turi neefektyvų katilą ar krosnį, kuri šilumą tiekia į vandens pagrindu veikiančią sistemą – židiniai, krosnelės ar dujiniai katilai, tiesiogiai šildantys patalpų orą, netinka.
Tačiau parama gana dosni – 15min skaičiavimai rodo, kad naujam šilumos siurbliui oras-vanduo galima gauti 3000-4000 eurų paramą, priklausomai nuo tipo ir komplektacijos, o geoterminiam šildymui naudojamų šilumos siurblių žemė–vanduo arba vanduo-vanduo įrengimui galima ir dar didesnė parama. Perkant atitinkamą įrenginį rinkoje, jo kaina dėl paramos sumažėtų per pusę.
Biokuro granuliniam katilui gaunama parama siektų 615 eurų, kai galia 5 kW, 1843 eurus – kai galia 15 kilovatų. Maksimali katilo galia nėra ribojama. Konkrečią dominančią sumą galite sužinoti 15min parengtame grafike.
Parama skiriama vienoda nepriklausomai nuo to, kiek modernizavimui gyventojai išleis – ji priklauso tik nuo įrenginio galingumo ir tipo.
„Antara“ pardavimo vadovas Martynas Karpavičius anksčiau vertino, kad tai puiki proga atsinaujinti, sutaupant pinigų ir dėl paramos, ir dėl naujo katilo efektyvumo bei suteikiamo patogumo.
„Tada, kai yra nepakankamas elektros įvadas, šildymo sistema turi radiatorius, o ne grindinį šildymą arba kai energetiškai neefektyviam būstui apšildyti reikalingi aukšti temperatūriniai parametrai, rekomenduoju statyti 5 klasės granulėmis kūrenamą katilą“, – pranešime teigė A.Karpavičius.
Naują katilą bus privalu įsirengti per 9 mėnesius.
„Katilo keitimo darbų trukmę apibrėžti sudėtinga, kadangi dažniausiai reikia ne tik patį įrenginį atnaujinti, bet ir visą šildymo sistemą. Tad darbų apimtis priklauso nuo jos būklės ir įrengimo. Taigi darbai gali užtrukti nuo vienos dienos iki vienos savaitės, jei radiatoriai keičiami į grindinį šildymą“, – tikina M.Karpavičius.
Vis tik rinkoje būta ir abejonių dėl tokios paramos – pasigendama dėmesio taršiausioms ir neefektyviausioms krosnims, kurios veikia ne vandens pagrindu.
Saulės elektrinei – iki 3,2 tūkst. eurų: idealiu atveju atsipirktų per 6 metus
ES parama privačias saulės elektrines atpigins maždaug trečdaliu.
„Saulės elektrinių kainos lyginamos pagal kainą už įrengtą kilovatą. Imant kokybišką, ilgai veiksiantį modulį, 1 kW kaina išeina apie 1000 eurų. Tad jei įsirengsite 5 kW elektrinę, ji kainuos apie 5000 eurų, 10 kW – 10.000 eurų. Tiesa, kol kas Lietuvoje privatiems vartotojams leidžiama maksimali saulės elektrinės galia – 10 kW. Populiariausios – 5 kW elektrinės, bet yra ir 3 ir 10 kW variantų“, – sako Lietuvoje veikiančios saulės modulių gamyklos „SoliTek“ direktorius Donatas Černiauskas.
Jei 10 kW saulės elektrinė rinkoje atsieitų 10 tūkst. eurų, tai dėl ES paramos tokia elektrinė atpigtų trečdaliu.
Interneto paieškoje galima rasti ir pigesnių ir brangesnių variantų, tačiau verta įsitikinti, ar įranga atitiks reikalavimus – norint gauti paramą, įranga turi būti nauja, atitikti įprastai tokiai įrangai keliamus ES standartus, ekologinius ženklus, saulės moduliams turi būti suteikta 10 m. produkto garantija ir 25 m. 80 proc. efektyvumo garantija, o inverteriui turi būti suteikta 5 m. produkto garantija. Siūlomi ir moduliai, kurie gali būti naudojami vietoje stogo dangos, tačiau jie brangesni.
„Saulės elektrinių rinkoje šiandien yra didelė konkurencija, tik kai kurių rinkos dalyvių vartotojas dažnai ne iki galo aiškiai informuojamas, kas sudaro elektrinės kainą. Rinkoje daug pigios Azijos produkcijos – modulių, kurių garantija gali nesiekti ir 10 metų Rinkdamasis tokius modulius, vartotojas rizikuoja, nes po 10 metų elektrinė tikrai gali nustoti veikus ir tuomet reikės nemažų papildomų investicijų jai „atgaivinti“, pirmiausiai keičiant nekokybiškus modulius. Žinoma, ir Azijoje yra kokybiškų gamintojų, tiesiog jų kainos tikrai nebus žemesnės“, – sako D.Černiauskas ir pažymi, kad lietuviški moduliai gauna 2-3 kartus ilgesnę garantiją, nei reikalaujama skiriant ES paramą.
Maksimalios remiamos galios – 10 kW – saulės elektrinė per metus pagamintų apie 10 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos, jei nemeluoja gamintojai. Tiek elektros pagal „Standartinį“ elektros energijos tarifą kainuotų 1300 eurų per metus, tad idealiu atveju, sunaudojant visą pagamintą elektrą, elektrinė galėtų atsipirkti per 5-6 metus.
Realybėje, saulės elektrinės gamyba nestabili (daugiausiai – vasaros dienomis, žiemą gamyba gerokai krenta): pagamintos elektros energijos pertekliaus saugojimas ESO tinkluose kainuotų papildomai, o jei perteklius nepanaudojamas iki metų kovo 31 d. – jis anuliuojasi.
M.Nagevičius: saulės elektrinė+šilumos siurblys = ekonomija
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pastebi, kad didelę ekonominę naudą galima gauti pasinaudojus abiem paramos schemomis – įsirengti saulės elektrinę, kuri „maitintų“ elektrinį šilumos siurblį.
„Šilumos siurblys labai gerai dubliuojasi su saulės elektrinėmis – šilumos siurblys naudoja elektrą, tam, kad paimtų šilumą iš lauko. Ir gaunasi, kad su viena kilovatvalande elektros galima pagaminti 3-4 kW šilumos, nes 2-3 kW ateina iš lauko. Šiaip pats šilumos siurblys gal nelabai apsimokėtų, nes elektra yra brangi, bet jei kartu pastatai ir saulės elektrinę, kurią naudoji savo poreikiams ir šilumos siurbliui, tada visai gražiai ekonomika susidėlioja. Sinergija išeina“, – sako M.Nagevičius.
Anot jo, toks sprendimas aktualiausias būtų tiems, kurie šiuo metu namus šildosi brangiai malkomis, dujomis ar elektra.
„Naudojantis gaminančių vartotojų schema, saulės elektrinės paprastai statomos tokios, kad jos pagamintų ne daugiau elektros, nei suvartojama per metus. Komercinio pardavimo prasmės čia nėra. Visi pasiskaičiuoja tiek, kiek per metus tenka vartoti elektros. Gaminančio vartotojo principas – kai tu nevartoji elektros, perteklių tieki į tinklą, po to iš tinklo atsiimi, sumokant tik tą pasinaudojimo tinklu mokestį, apie 4 centus su trupučiu už kilovatvalandę“, – aiškina M.Nagevičius.
Įspėja nesirinkti pigiausių įrenginių
M.Nagevičius vertina, kad paramos mechanizmas dėl savo paprastumo skatina rinktis kuo pigesnę įrangą – o tai būtų klaida.
„Pats paramos mechanizmas yra skatinantis kiek galima pigesnę įrangą pirkti, parama yra fiksuota už kilovatą, o ne už procentus nuo investicijų. Bet aš suprantu – bandoma kiek įmanoma supaprastinti tą paramos mechanizmą. Tačiau atsiranda pavojus, kad žmonės pradės daryti pigesnes elektrines, kurios mažiau laiko tarnauja – tik tam, kad parama sudarytų didesnę dalį nuo visos investicijos“, – aiškina M.Nagevičius.
„Solitek“ atstovas taip pat įspėja, kad kai kurie saulės modulių pardavėjai Lietuvoje „tam tikra prasme klaidina vartotojus, lygindami bulves su obuoliais“.
„Jei pardavėjas kalba tik apie kainą – tai blogas ženklas. Siūlant abejotinos kokybės gamintojų modulius, vartotojui nepasakoma, kad jų garantinio veikimo laikas trumpas, kad sugedus moduliui – už naujus instaliavimo darbus reikės mokėti papildomai ir pan. Tai svarbūs aspektai, kurie atpigina elektrinės kainą, bet kartu – ateityje užprogramuoja bėdų tokios elektrinės šeimininkui“, – sako D.Černiauskas.
Kaip ir katilų atveju, gavus ES paramą, reikalaujama įdiegti saulės elektrinę įrengti per 9 mėn. nuo kvietimo pabaigos (birželio 10 d.). „Solitek“ atstovas patikina, kad terminas realus, dažniausiai jie siūlo visą saulės elektrinės įrengimo paslaugą nuo A iki Z.
„Šiandien „SoliTek“ daug investuoja į naujų instaliuotojų rengimą, mūsų modulių gamykla Vilniuje veikia pilnu apkrovimu. Europos rinkoje jau formuojasi kokybiškų modulių deficitas, bet mes esame tam pasirengę – būdami patys gamintojas, valdome visą procesą“, – sako D.Černiauskas.
APVA: jei bus daugiau norinčių, nei pinigų, lems balai
Šiuo metu visoms pateiktoms paraiškoms lėšų dar pakanka, tačiau jei tokie tempai išsilaikys, jų pritrūks. Numatyta galimybė kreiptis į Energetikos ministeriją papildomų lėšų, bet jei vis tik lėšų galiausiai trūktų, konkurse laimėtojai būtų atrenkami pagal didžiausią balų skaičių.
Katilų keitimo konkurse daugiau balų bus skiriama efektyviausiems šilumos siurbliams, tačiau iš kitos pusės – daugiau balų surinks pigesni projektai, vertinant kainą vienam kilovatui. Taip pat bus vertinama teritorija (miestuose – aukštesnis balas, – kitose vietovėse – mažesni balai).
Saulės jėgainių konkurse aukštesni balai skiriami už modulių integravimą ant stogo, o ne ant žemės, taip pat prioritetas – mažesnėms iki 5 kW jėgainėms.
Konkursuose pirmenybės negaus anksčiau pateiktos paraiškos – galima jas pateikti iki birželio 10 d.
„Jei paraiškos surenka vienodą balų skaičių ir joms finansuoti nepakanka kvietimui skirtos lėšų sumos, tuomet pirmenybė suteikiama paraiškoms, surinkusioms daugiau balų pagal pirmąjį prioritetinį projektų atrankos kriterijų. Jei projektai vienodai įvertinti pagal pirmąjį prioritetinį kriterijų, pirmenybė suteikiama registracijos formoms, surinkusioms daugiau balų pagal kitą iš eilės nurodytą prioritetinį kriterijų“, – teigiama APVA komentare.
Norint pateikti paraišką dėl paramos, reikės jungtis prie APVA sistemos, užpildyti paraiškos formas – jose pasirinkus įrenginius ir nurodžius jų galingumus, kompensacijos sumos paskaičiuojamos automatiškai.
„APVA paraiškas vertins 30 dienų pasibaigus kvietimui ir informuos pareiškėjus apie kompensacinės išmokos rezervavimą, jei pareiškėjai atitiks nustatytus reikalavimus. Jei pareiškėjai neatitiks teisės aktuose nustatytų reikalavimų, paraiškos bus atmetamos paaiškinant atmetimo priežastį“, – teigiama komentare.
Ministerija: planuojami dar trys kvietimai
Energetikos ministerija aiškina, kad kol kas startavo tik pirmasis kvietimas pagal Energetikos ministerijos priemonę, o iš viso iki 2023 m planuojami keturi kvietimai. Tad tie, kuriems nepasisekė šiemet – galės bandyti dar triskart.
„Pagal priemonę planuojama skelbti keturis kvietimus, siekiant kasmet tolygiai paskirstyti lėšas ir tuo pačiu optimizuoti paraiškų srautą pagal APVA, kaip projekto vykdytojo, galimybes administruoti paraiškas. Atskirų kvietimų sumas galima didinti ar mažinti, nekeičiant bendro priemonės biudžeto dydžio.
Ateityje, įvertinus paraiškų srautą, likusį laiką iki šios finansinės perspektyvos pabaigos bei turint laisvų neinvestuotų ES fondų lėšų, bus galima svarstyti pačios priemonės biudžeto padidinimą, teigiama komentare.
„Taip pat, jei priemonė bus paklausi, ją galima būtų svarstyti įgyvendinti ir dar kitoje finansinėje perspektyvoje“, – teigiama komentare.
Senų krosnių savininkams nieko gero nežada
Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ rašte energetikos ministrui buvo išsakiusi pastabą, kad šiai dienai itin neefektyviai veikia seni židiniai, krosnys. Tačiau jų keitimas ES parama neremiamas.
„Tai yra blogai, nes tos krosnys yra dar mažiau efektyvios nei senas katilas. Jas dar labiau reikėtų keisti, jei tik yra galimybė. Kartais nėra galimybės: kai yra krosninis šildymas – nėra visos šildymo sistemos, nėra kaip jos įrengti. B et jei tik yra galimybė, aišku, kad reikėtų skatinti keisti krosnis normaliu šildymu“, – nusistebėjo ir M.Nagevičius.
Apskritai anot energetikos eksperto, paramos tikslas yra geras ir atitinkama aplinkos apsaugai ir energetikos srityse iškeltus tikslus.
Tačiau bent jau Energetikos ministerija nežada jokių sprendimų tokiems gyventojams.
„Energetikos ministerija yra atsakinga už energijos efektyvumo tikslų įgyvendinimą iki 2020 metų ir pirmiausia prioritetas teikiamas energijos efektyvumo didinimui. Su energijos efektyvumo didinimu susijusios naudos tokios kaip oro taršos mažinimas yra vertinamos kaip papildomos naudos gaunamos įdiegus naujus katilus.
Senų krosnių taršos problema turėtų būti sprendžiama per aplinkosauginių reikalavimų griežtinimą ar jų nustatymą. Taip pat manome, kad pastatų šildymas krosnimis nėra efektyviausias šildymosi būdas lyginant su jį su vandens pagrindu veikiančiomis sistemomis, todėl nėra planuojama toliau skatinti tokių krosnių naudojimo“, – atsakė Energetikos ministerija.
Ministerija paaiškina, kad katilų, veikiančių su vandens sistemomis, keitimas nereikalauja „papildomų investicijų ir inžinerinių sprendimų pačios šildymo sistemos pritaikymui“.
„Krosnių keitimo į katilus atvejų būtina visame pastate įrengti naują šildymo sistemą ir pritaikyti katilui. Taip pat naujausios krosnys negali užtikrinti efektyvumo ir taršos reikalavimų nustatytų 5 klasės katilams“, – aiškina ministerija.
